Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Difosgenas

difosgènas [↗ di… +↗ fosgenas], org. junginys COCl(OCCl3), sunkus, ore rūkstantis skystis; kovinė nuodingoji medžiaga.

Difraguoti

difragúoti [↗ difrakcija], fiz. užlinkti už kliūties, nukrypti nuo tiesaus sklidimo, išsisklaidyti.

Difrakcija

difrãkcija [lot. diffractus — sulaužytas], bangų užlinkimas už kliūties; nukrypimas nuo tiesaus sklidimo; dalelių (elektronų, neutronų, atomų, molekulių) pluoštų nuokrypis dėl sąveikos su kristalais, dujų, skysčių molekulėmis.

Difrakcinis

difrãkcinis, susijęs su difrakcija, pvz., Δ vaizdas (susidaro dėl bangų užlinkimo už kliūties).

Difraktometras

difraktomètras [lot. diffractus — sulaužytas + ↗…metras], prietaisas tiriamajame objekte difragavusių rentgeno spindulių, elektronų, neutronų ar kt. bangų intensyvumui ir sklidimo krypčiai matuoti.

Difraktometrija

difraktomètrija [diffractus + ↗…metrija], kristalo struktūros nustatymas pagal rentgeno spindulių (ar kt. bangų) difrakciją kristale.

Difterija

diftèrija [gr. diphthera — oda, plėvelė], ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterijos Corynobacterium diphteriae; reiškiasi žiočių, gerklų, trachėjos, nosies, rečiau kt. organų gleivinės uždegimu su fibrininėmis apnašomis ir bendra organizmo intoksikacija.

Difteritas

difteritas [↗ difterija]: 1. liga ↗ difterija; 2. fibrininis gleivinės uždegimas su nekroze.

Diftongas

diftòngas [gr. diphthongos — dvibalsis], dvibalsis, ryškiai kintamos artikuliacijos garsas, sudarytas — 2 balsinių elementų, pvz., liet. ai, au, ei, ie, ui, uo.

Diftongizacija

diftongizãcija [↗ diftongas], ilgojo balsio virtimas dvibalsiu.