difosgènas [↗ di… +↗ fosgenas], org. junginys COCl(OCCl3), sunkus, ore rūkstantis skystis; kovinė nuodingoji medžiaga.
|
||||
difosgènas [↗ di… +↗ fosgenas], org. junginys COCl(OCCl3), sunkus, ore rūkstantis skystis; kovinė nuodingoji medžiaga. difragúoti [↗ difrakcija], fiz. užlinkti už kliūties, nukrypti nuo tiesaus sklidimo, išsisklaidyti. difrãkcija [lot. diffractus — sulaužytas], bangų užlinkimas už kliūties; nukrypimas nuo tiesaus sklidimo; dalelių (elektronų, neutronų, atomų, molekulių) pluoštų nuokrypis dėl sąveikos su kristalais, dujų, skysčių molekulėmis. difrãkcinis, susijęs su difrakcija, pvz., Δ vaizdas (susidaro dėl bangų užlinkimo už kliūties). difraktomètras [lot. diffractus — sulaužytas + ↗…metras], prietaisas tiriamajame objekte difragavusių rentgeno spindulių, elektronų, neutronų ar kt. bangų intensyvumui ir sklidimo krypčiai matuoti. difraktomètrija [diffractus + ↗…metrija], kristalo struktūros nustatymas pagal rentgeno spindulių (ar kt. bangų) difrakciją kristale. diftèrija [gr. diphthera — oda, plėvelė], ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterijos Corynobacterium diphteriae; reiškiasi žiočių, gerklų, trachėjos, nosies, rečiau kt. organų gleivinės uždegimu su fibrininėmis apnašomis ir bendra organizmo intoksikacija. difteritas [↗ difterija]: 1. liga ↗ difterija; 2. fibrininis gleivinės uždegimas su nekroze. diftòngas [gr. diphthongos — dvibalsis], dvibalsis, ryškiai kintamos artikuliacijos garsas, sudarytas — 2 balsinių elementų, pvz., liet. ai, au, ei, ie, ui, uo. diftongizãcija [↗ diftongas], ilgojo balsio virtimas dvibalsiu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai