Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Elektrifikacija

elektrifikãcija [↗ elektra + lot. facio — darau], el. energijos diegimas į liaudies ūkį ir buitį.

Elektrifikuoti

elektrifikúoti, atlikti elektrifikaciją.

Elektrikas

elèktrikas: 1. elektrotechnikas, elektromonteris; 2. asmuo, kuris dirba el. pramonėje, tiria elektrą.

Elektrinė

elektrinė, įmonė, gaminanti elektros arba elektros ir šiluminę energiją iš pirminių energijos šaltinių (kuro, vandens, branduolinės, vėjo, Saulės energijos, Žemės gelmių šilumos).

Elektringas

elektringas, turintis el. krūvį.

Elektrinis

elektrin‖is, susijęs su elektra, būdingas jai, veikiantis jos energija, sukeliantis elektrą, pvz., ~ė varža (medžiagos savybė priešintis el. srovei).

Elektrinti

elèktrinti: 1. žadinti, sukelti kūne el. krūvį; 2*. jaudinti, žadinti, sukelti įtampą.

Elektrizacija

elektrizãcija: 1. el. krūvių žadinimas, sukėlimas; 2. gydymas elektra.

Elektrizuoti

elektrizúoti: 1. ↗ elektrinti; 2. gydyti elektra.

Elektro

elektro…, pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su elektra.