F | Terminai.lt - Part 19

Federacinis

federãcinis: 1. federacijos pobūdžio; 2. priklausantis federacijos organų kompetencijai.

Federalistai

federalistai, federacijos, federacinės santvarkos, struktūros šalininkai: 1. JAV polit. partija, veikusi XVIII a. pab.— XIX a. pr.; rėmė federacinę vyriausybę; 2. Prancūzijos didžiosios revoliucijos polit. veikėjai, departamentų federacijos šalininkai.

Federalizmas

federalizmas [pranc. fédéralisme < lot. foedus — sąjunga]: 1. polit. judėjimas, siekiantis organizuoti visuomenę ↗ federacijos (1) būdu; 2. politinė visuomeninė pažiūra, pagal kurią visuomenė turi būti organizuota kaip savarankiškų smulkių gamintojų ir vartotojų sąjunga.

Federatai

federãtai [lot. foederatus — sąjunginis]: 1. Prancūzijos 1789—94 revoliucijos laikotarpio savanorių sąjungų (federacijų) nariai; 2. nacionaliniai gvardiečiai, 1871 gynę Paryžiaus komuną.

Federatyvinis

federatỹvinis [lot] ↗ federacinis.

Fedingas

fèdingas [angl. fading < fade — iš lėto silpnėti, išnykti], trumpųjų radijo bangų priėmimo susilpnėjimas arba visiškas nutrūkimas dėl pakitusių radijo bangų sklidimo sąlygų.

Feichoja

feichojà [isp. Feijoa], visžalis medis arba krūmas Acca; kilęs iš P. Amerikos; A. sellowiana yra vaismedis.

Fėja

fėja [pranc. fée < lot. fata]: 1. keltų ir romanų tautų mitologijoje — paslaptinga moteriškos lyties būtybė, galinti daryti stebuklus, padėti arba kenkti žmonėms; 2*. burtininkė, kerėtoja.

Fejerija

fejèrija [pranc. féerie

Fejerverkas

fejervèrkas [vok. Feuerwerk], spalvotos dekoratyvinės ugnys, gaunamos, specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus ant įv. formos karkasų pirotechninį užtaisą; rengiamas per šventes arba iškilmes.