F | Terminai.lt

Fejerverkeris

fejervèrkeris [vok. Feuerwerker]: 1. sen. artileristas, mokantis šaudyti iš įv. pabūklų, gaminti degamuosius mišinius ir daryti fejerverkus; 2. Rusijos kariuomenės artilerijos puskarininkis.

Fekalijos

fekãlijos [lot. faex (dgs. faeces) — nuosėdos, atmatos]: 1. išmatos, kitaip ↗ ekskrementai; 2. žmogaus kietųjų ir skystųjų ekskrementų mišinys su durpėmis ar kt. medžiagomis; vart. kaip trąša.

Felachas

felãchas [arab. fallah], arabų šalių valstietis žemdirbys.

Felčeris

fečeris [vok. Feldscher], med. darbuotojas, turintis vidurinį med. išsilavinimą; gydytojo padėjėjas.

feldceichméisteris [vok. Feldzeugmeister]: 1. XVIII—XIX a. kai kurių kariuomenių vyriausiasis artilerijos viršininkas; 2. Austrijos, vėliau Austrijos-Vengrijos kariuomenės generolo laipsnis; Vokietijos ir Rusijos kariuomenėje (iki I pasaulinio karo) — kar. pareigūnas, tvarkantis kariuomenės tiekimą ir apginklavimą.

Feldfebelis

feldfèbelis [vok. Feldwebel], vyresniojo puskarininkio laipsnis ir pareigybė VDR ir VFR; atsirado XV a. vok. landsknechtų pulkuose.

Feldjėgeris

feldjėgeris [vok. Feldjäger]: 1. Vokietijoje ir Rusijoje (iki XX a. pr.) — karinis ir diplomatinis kurjeris; 2. Austrijos-Vengrijos kariuomenėje (XIX a.) — šaulių bataliono kareivis.

Feldmaršalas

feldmáršalas [vok. Feldmarschall], XVI—XVII a. Vokietijos ir Anglijos kavalerijos vado titulas, vartotas per karą; kai kurių valstybių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis.

Feldšpatai

fèldšpatai [vok. Feldspat], mineralų grupė, šviesūs natrio, kalio, kalcio aliumosilikatai; Δ sudaro apie pusę Žemės plutos masės.

Feldšpatidai

feldšpatidai [↗ feldšpatai + gr. eidos — pavidalas], mineralų grupė, karkasiniai aliumosilikatai; turintys šiek tiek silicio dioksido SiO2 (nefelinas, leucitas).

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z