fenobarbitãlis, vaistas, barbitūro rūgšties darinys; dažn. vart. nuo nemigos.
|
||||
fenobarbitãlis, vaistas, barbitūro rūgšties darinys; dažn. vart. nuo nemigos. fenofãzė [gr. phainō — rodau + ↗ fazė], fenologinė fazė — augalo vystymosi tarpsnis, apibūdinamas morfologiškai, pvz., medžių sprogimo, žydėjimo Δ. fenogenètika [phainō + ↗ genetika], mokslas apie genotipo veikimą iki organizmo visiško susiformavimo; nagrinėja, kaip genetinė informacija veikia organizmo požymius, ląstelių diferenciaciją, jų specializaciją. fenokòpija [phainō + ↗ kopija], organizmo fenotipo nepaveldimas (nors ir panašus į mutaciją) pakitimas, kurį sukelia ne genotipo pakitimas, o aplinkos veiksniai. fenòliai [gr. phainō — apšviečiu + lot. oleum — aliejus], org. junginių klasė; benzolo dariniai, gaunami, benzolo vandenilio atomą pakeitus hidroksilu (grupe OH); aromatiniai alkoholiai. fenoliãtai [↗ fenoliai], org. junginių klasė; fenolio dariniai. fenòlis [↗ fenoliai], paprasčiausias fenolių org. junginys C6H5OH; jo 3—5% tirpalas (karbolio rūgštis) vart. dezinfekcijai. fenològija [gr. phainō — parodau + ↗ …logija], mokslas apie org. gamtos reiškinių sezoninį periodiškumą, tų reiškinių priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų. fenomenalizmas, filos. koncepcija, tiesioginiu pažinimo objektu laikanti tik reiškinius (fenomenus) ir neigianti daiktų esmės pažinimą. fenomenalùs: 1. susijęs su fenomenu (2); 2. retas, išskirtinis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai