fliuktúoti [lot. fluctuare — svyruoti, siūbuoti], svyruoti, greitai kisti, būti nepastoviam.
|
||||
fliuktúoti [lot. fluctuare — svyruoti, siūbuoti], svyruoti, greitai kisti, būti nepastoviam. fliùsas1 [vok. Fluβ], pūlinis dantenų uždegimas. fliùsas2 [vok. Fluβ], priedai, dedami į lydomas medžiagas, kad vyktų tam tikros reakcijos, pvz.. metalurgijoje — kad lengviau susidarytų šlakai, suvirinimo ir litavimo technikoje — kad apsaugotų siūlę nuo oksidavimosi, redukuotų oksidus, susidarančius virinamų metalų paviršiuje, keramikoje — kad molio dirbiniai sukeptų žemesnėje temperatūroje. fliùtbetas [vok. Flut — tėkmė + Bett — guolis], užtvankos, šliuzo ar kito patvenkiančio hidrotechninio įrenginio dalis, per kurią teka vanduo. fliuviãlinis [lot. fluvialis — upinis], susijęs su erozine ir akumuliacine upių veikla; upinis. fliuvioglaciãlin‖is [lot. fluvius — upė + glacialis— ledinis], geol. susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla, pvz., ~ės nuogulos. floemà [gr. phloios — žievė], karniena — aukštesniųjų augalų apytakinis audinys, kuriuo org. medžiagų tirpalai patenka į visas augalo dalis. flogistònas [gr. phlogistos — degus], pagal XVIII a. chemijoje vyravusias klaidingas pažiūras, ypatingas degumo pradas, esąs degiosiose medžiagose; joms degant, Δ išlekiąs. flogopitas [gr. phlogōpos— ugninės spalvos], žėručių grupės mineralas, magnio aliumosilikatas; elektroizoliacinė medžiaga. flòkenai [vok. Flocken — dribsniai], apskriti arba elipsiški plieno vidiniai įtrūkiai, lūžyje panašūs į sidabrinio atspalvio dribsnius; blogina plieno mech. savybes. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai