folklòr‖as [angl. folklore < folk — liaudis + lore— išmintis, žinios], liaudies kūryba, apimanti tautosaką, liaudies muziką, liaudies choreografiją, liaudies teatrą; kartais ~ui priskiriama ir liaudies dailė, be to, liaudies papročiai, tikėjimai.
|
||||
|
folklòrininkas, folkloro tyrėjas. folkloristas ↗ folklorininkas. folkloristika, folkloro tyrimo mokslas. fonãcija [pranc. phonation < gr. phōnē — garsas, balsas], kalbos padargų veikla, tariant garsą, žodį ar frazę. fònas1 [pranc. fond — pagrindas, pamatas]: 1. spalva arba tonas, ant kurio tapoma; 2. tolimasis paveikslo planas, prieš kurį išdėstomi artimojo plano objektai; 3. radiotechnikoje — trukdymai, girdimi kaip nepaliaujamas ūžesys, el. signalų perdavimo ir stiprinimo sistemose; 4. fiz. aplinka, terpė, kurioje kas nors vyksta ar yra, pvz., radioaktyvusis Δ (jonizuojantieji spinduliai, sklindantys ne iš tiriamojo jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinio); 5*. aplinka, kurioje kas nors vyksta.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | fònas2 [gr. phōnē —garsas, balsas], nesisteminis garso garsumo lygio bematis vienetas; grynojo tono Δ sutampa su decibelu. …fonas [gr. phōnē —garsas, balsas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su balsu. fonastènija [phōnē + gr. astheneia — silpnumas], funkcinis balso sutrikimas. fòndai [↗ fondas], kapitalistinėse šalyse — vertybiniai popieriai, duodantys pajamų. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai