Terminai.lt

fòndas [pranc. fond < lot. fundus — pagrindas, pamatas]: 1. ištekliai, sankaupos, atsargos; 2. valstybinė ar visuomeninė organizacija, padedanti kūrybiniams darbuotojams tobulinti savo kvalifikaciją, remianti juos materialiai; 3. spec. paskirties lėšos, surinktos savo noru, visuomeniniais pagrindais; 4. tarptautinė organizacija ar įstaiga, turinti spec. paskirties lėšų; 5. tarptautinis arba nacionalinis asignavimas arba privačių asmenų paliktos kapitalo investicijos, iš kurių teikiama pagalba mokykloms, finansuojami moksl. tyrimai, kultūriniai renginiai, premijuojama už mokslo ir meno laimėjimus.

fonemà [gr. phōnēma — garsas], kalbos garsinės sistemos mažiausias vienetas, skiriantis tos kalbos žodžius ar morfemas, pvz., fonemos „g” ir „k” žodžiuose „geras” ir „keras”.

fonètika [gr. phōnētikē]: 1. mokslas, tiriantis akustines ir fiziologines (artikuliacines) kalbos garsų ypatybes; 2. kurios nors kalbos garsų akustinės ir artikuliacines ypatybės.

fonètin‖is [gr. phōnētikos], lingv. susijęs su fonetika, priklausantis fonetikai, garsinis.

fònika [gr. phōnikos — skambantis], poetinės kalbos garsyno savybės (eufonija, instrumentuotė) ir jas tirianti poetikos šaka.