|
-> formãcija [lot. formatio — pavidalo suteikimas, kūrimas]: 1. darinys, tam tikra visuomenės ist. raidos stadija, pakopa, pvz., feodalizmas; 2. geol. uolienų kompleksas, tam tikromis tektoninėmis sąlygomis susidaręs dideliame plote per vieną ilgą geol. laikotarpį; 3. anat. darinys, tam tikra struktūra, pvz., tinklinė Δ.
formaldehidas [lot. (aciditas) form(ica) — skruzdžių rūgštis + ↗ aldehidai], org. junginys HCHO; skruzdžių rūgšties aldehidas, bespalvės aštraus kvapo dujos.
formalinas, 37—40% formaldehido vandeninis tirpalas; dezinfekavimo priemonė.
-> formalistas [pranc formaliste < lot. formalis — formalus, susijęs su forma]: 1. žmogus, kuris skrupulingai laikosi galiojančių normų, taisyklių, nesigilindamas į jų esmę; 2. formalizmo šalininkas.
formalistika [↗ formalizmas] ↗ formalizmas (1).
formalizãcija: 1. turiningų samprotavimų ir įrodymų pateikimas formaliąja sistema (log. skaičiavimu); 2. pažinimo turinio tikslinimas, pažinimo objektą aprašant dirbtinės kalbos priemonėmis.
formalizmas [pranc. formalisme < lot. formalis — susijęs su forma]: 1. formos absoliutinimas, smulkmeniškas laikymasis įsigalėjusių normų, nuostatų, nesigilinant į jų esmę; pedantiškumas, skrupulingumas; 2. literatūros ir kitų meno šakų, be to, menotyros, filosofijos pakraipa, kuriai būdinga meno kūrinių ar kitų kultūrinių reiškinių formos reikšmės perdėtas vertinimas, teigimas, jog pažintines, etines, estetines kūrinių vertybes nulemia forma; 3. moralinio dogmatizmo atmaina; reiškiasi kaip griežtas, nekritiškas dorovės normų, etiketo, papročių laikymasis net tada, kai realioje gyvenimo situacijoje tai yra beprasmiška, komiška, žalinga; 4. matematinis Δ — mat. filosofijos kryptis, matematikos tyrimo objektu laikanti tik formalias log. sistemas.
formalizúoti [vok. formalisieren], atlikti formalizaciją.
-> formalùmas [↗ formalizmas]: 1. galiojančių normų, taisyklių laikymasis, nesigilinant į jų esmę; 2. išoriniai reikalavimai arba sąlygos, kurių būtinai laikomasi, atliekant kurį nors reikalą.
|
|
Naujausi komentarai