|
-> formúoti [lot. formare]: 1. sudaryti, organizuoti; 2. suteikti kam nors kokią nors formą; ugdyti kame nors (kuriame asmenyje) tam tikrus charakterio bruožus; suteikti kam užbaigtą pavidalą; 3. liejininkystėje — gaminti liejimo formą iš formavimo mišinio.
fòrpikas [angl. forepeak, ol. voorpiek], laivapriekio patalpa.
forpolimèras [vok. vor — prieš + ↗ polimeras], nedidelės molekulinės masės polimeras, kurio molekulėje yra reaktingų grupių, pvz., rezolinė, epoksidinė derva.
forpòstas [vok. Vorposten < ol. voorpost], priešakinis postas, priešakinė pozicija.
-> foršlãgas [vok. Vorschlag < vor—prieš + Schlag — smūgis], muz. melizmų rūšis; vienos arba kelių natų melodinė puošmena, esanti prieš pagr. natą ir, atliekant melodiją, lyg susiliejanti su pagr. nata žymimu garsu.
forštèvenis [ol. voorsteven], laivapriekio sija, jungianti abi šonines apkalas.
forsúoti [pranc. forcer — greitinti, spartinti]: 1. didinti, spartinti kurios nors veiklos tempą, įtampą; 2. pabrėžtinai didinti muz. garso skambesio stiprumą; 3. šturmu įveikti gamtinę kliūtį, pvz., upę, prie kurios įsitvirtinęs priešas.
fòrtas [vok. Fort, pranc. fort < lot. fortis — stiprus], įtvirtintas statinys (ppr. tvirtovės, gynybinio rajono ar linijos dalis), pritaikytas ilgai žiedinei gynybai visiškame apsupime.
forte [it. stipriai, garsiai], muz. stipriai, garsiai, visa garso jėga.
-> fortepijõnas [vok. Fortepiano < it. forte — garsiai + piano — tyliai], klavišinis muz. instrumentas; garsas išgaunamas, nuspaudžiant klavišus, sujungtus su plaktukėliais, kurie suduoda per stygas.
|
|
Naujausi komentarai