fulminãtas [lot. fulminat — žaibuoja], fulmino rūgšties druska; vart. kaip inicijuojančioji sprogstamoji medžiaga.
|
||||
fulminãtas [lot. fulminat — žaibuoja], fulmino rūgšties druska; vart. kaip inicijuojančioji sprogstamoji medžiaga. fumaròlė [it. fumarola < fumo — dūmai], karšta vulkaninių dujų arba garų srovė, trykštanti iš vulkano plyšių arba iš ką tik išsiliejusios lavos srauto paviršiaus. fumigãcija [pranc. fumigation < lot. fumigans rūkantis, smilkantis], augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, patalpų parazitų naikinimas fumigantais. fumigántas [lot. fumigans (kilm. fumigantis) — rūkantis, smilkantis], chemikalas, kurio garais arba dujomis naikinami augalų kenkėjai ir ligų sukėlėjai, dezinfekuojamos patalpos. fumigãtorius [lot. fumigator < fumigo — aprūkau], mašina ž. ū. augalų ir gyvulių ligų sukėlėjams bei kenkėjams naikinti fumigantais. fumològija [lot. fumus — dūmai + ↗ …logija], mokslas, tiriantis procesus, kuriuos sukelia organizme tabako rūkymas. fundãcija [lot. fundatio — įkūrimas, steigimas], turto užrašymas visuomenės naudai; visuomenei naudingos įstaigos įsteigimas asmeninėmis lėšomis. fundamentalizmas [↗ fundamentas], konservatyvi dab. protestantizmo srovė; Bibliją laiko krikščionybės pagrindu, atmeta bet kokią jos kritiką. fundamentalùs [↗ fundamentas], tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis. fundameñtas [lot. fundamentum], ko nors pagrindas, pamatas, atrama. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai