I | Terminai.lt

Indikatrisė

indikatrisė [pranc. indicatrice — rodančioji], plokščia kreivė, rodanti paviršiaus kreivumą kuriame nors jo taške.

Indikatyvas

indikatỹvas [lot. indicativus (modus)], veiksmažodžio tiesioginė nuosaka.

indiktas [lot. indictio — mokestis, duoklė]: 1. sen. Romoje — 15 metų laikotarpis, per kurį iš nugalėtojų 3 kartus buvo renkama duoklė; 2. Bizantijos imperijoje — 15 m. laiko skaičiavimo ciklas, įvestas IV a. pradžioje.

Indikuojamas

indikúojamas [lot. indico — nurodau, paskiriu], med. galimas, naudingas (tam tikru atveju) taikyti, vartoti.

Indis

iñdis [pagal spektro mėlyną (indigo spalvos) liniją], chem. elementas In, atom. Nr. 49; metalas.

Indiskrecija

indiskrècija [lot. indiscretio — grubumas, netaktas], netylėjimas, plepumas, paslapties išpasakojimas; netaktas, pasitikėjimo sulaužymas.

Indiskretiškas

indiskrètiškas [lot. indiscretus], plepus, neatsargus, nepaslėptas, netaktiškas.

Individas

individas [lot. individuum — kas neskaidoma: atskira būtybė]: 1. gamtos moksluose — būtybė, kiekvienas savarankiškai egzistuojantis organizmas; 2. visuomenės moksluose — žmogus, asmuo; 3. logikoje — konkretus pavienis objektas, kurio priešprieša yra rūšis, klasė, aibė ir t. t.

Individualizacija

individualizãcija, individo išskyrimas, atsižvelgimas į kiekvieno individo ypatybes.

Individualizmas

individualizmas [pranc. individualisme < lot.], pasaulėžiūra, filos. doktrina, perdedanti individo vertę, laikanti individo interesus svarbesniais už visuomenės interesus.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z