indològija, mokslas tiriantis Indostano tautų kultūrą, istoriją, kalbas, dab. laikais — ir Indijos ekonomines, socialines bei politines problemas.
|
||||
indològija, mokslas tiriantis Indostano tautų kultūrą, istoriją, kalbas, dab. laikais — ir Indijos ekonomines, socialines bei politines problemas. indosameñtas [vok. Indossament < it. indosso — ant nugaros], perduodamasis įrašas vertybinio popieriaus atvirkščiojoje pusėje, liudijantis, kad popierius yra atitekęs kt. asmeniui. indosántas [vok. Indossant < it.], asmuo; darantis savo turimo vertybinio popieriaus atvirkščiojoje pusėje perdavimo kitam asmeniui įrašą. indosãtas [vok. Indossat], asmuo, gaunantis vertybinius popierius pagal perdavimo įrašą. indra [skr.], vedizme, brahmanizme ir induizme — perkūno ir audros, vėliau karo dievas, garbinamas kaip dievų karalius. indrikotèrijus, iškastinis raganosis Indricotherium, gyvenęs Eurazijoje oligocene. induizmas [ indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ). indùkcinis [↗ indukcija], susijęs su indukcija; paremtas indukcija; veikiantis indukcijos principu, indukcijos sukeliamas. induktánsas [angl. inductance < lot.], kintamosios srovės el. varža dėl el. grandinės (jos dalies) induktyvumo. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai