irigúoti [↗ irigacija], dirbtinai drėkinti.
|
||||
|
irisai [gr. iris — vaivorykštė], kieti, puskiečiai arba minkšti pieniški saldainiai iš cukraus, krakmolo sirupo, pieno, riebalų ir skoninių priedų. irisas [gr. iris], vilkdalgis — daugiametė žolė Iris; daugelis rūšių yra dekoratyviniai augalai. iritas [lot. iris (kilm. iridis) — rainelė < gr (kilm. iridos) — vaivorykštė], akies rainelės uždegimas; dažn. būna kartu su krumplyno uždegimu. irizãcija [gr. iris — vaivorykštė], optinis reiškinys — vaivorykštės spalvos, atsirandančios debesyse ir mineraluose dėl šviesos difrakcijos. irònija [gr. eirōneia — apsimestinis nežinojimas): 1. paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas; 2. žodžio, posakio ar ilgesnio teksto reikšmė, priešinga tiesioginei; 3. komiškumo forma — estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, tiesioginės reikšmės ir tikrosios prasmės, pvz., gyrimas, reiškiantis peikimą. iròniškas, reiškiantis ironiją, turintis ironijos. ironizúoti [↗ ironija], pašiepti, pajuokti, tyčiotis. ischèmija [gr. ischō — sulaikau+ haima — kraujas], kraujo kiekio sumažėjimas kuriame nors organe; vietinė mažakraujystė. ischiálgija [gr. ischion — dubuo + algos — skausmas], sėdimojo nervo skausmai. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai