Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Izoglosa

izoglosà [↗ izo… + gr. glōssa — kalba], lingvistinės geografijos žemėlapio linija, rodanti kalbos reiškinio paplitimo ribas.

Izogona

izogonà [↗ izo… + gr. gōnia — kampas]: 1. žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose yra vienoda magn. deklinacija; 2. žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose pučia tos pačios krypties vėjai.

Izogonalinis

izogonãlinis ↗ izogonalus.

Izogonalus

izogonal‖ùs [gr. izogōnios], lygiakampis, pvz., kreivių šeimos ~ios trajektorijos (kreivės, kertančios tuo pačiu kampu tos šeimos kreives).

Izogonė

izogònė [↗ izo… + gr. gōnia — kampas], kreivė, kertanti turimos kreivių šeimos kreives tuo pačiu kampu.

Izografija

izogrãfija [↗ izo… + ↗ …grafija], tikslus rankraščio ar rašysenos atkūrimas, reprodukavimas.

Izohalia

izohalià [↗ izo… + gr. hals (kilm. halos) — druska], žemėlapio linija, jungianti vaizduojamojo baseino vienodo vandens druskingumo vietas.

Izohieta

izohietà [↗ izo… + gr. hyetos — liūtis], žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose per tam tikrą laiką iškrinta vienodas atmosferos kritulių kiekis.

Izohipsė

izohipsė [↗ izo… + gr. hypsos — aukštis], žemėlapio linija, jungianti vaizduojamojo paviršiaus (žemės paviršiaus, barinio paviršiaus) vienodo aukščio vietas; rodo paviršiaus absoliutinį arba santykinį aukštį.

Izokefalija

izokefãlija [↗ izo… + ↗ …kefalija], dailės kūrinio komponavimo būdas, pagal kurį visos vaizduojamųjų figūrų galvos išdėstomos tame pačiame aukštyje; būdinga senovės (ypač bizantinei) dailei.