organoterãpija [↗ organas +↗ terapija], gydymas gyvūnų organų ekstraktais arba preparatais.
|
||||
|
organozòlis [↗ organinis + ↗ zolis], koloidinis tirpalas (zolis), kurio terpė yra org. tirpiklis, pvz., felatinos tirpalas alkoholyje yra Δ. orgãnumas [lot. organum < gr. organon — instrumentas], IX—XIII a. Europos daugiabalsės vokalinės muzikos forma; jai būdinga lygiagrečioji 2, 3 ar 4 balsų slinktis, kvartos arba kvintos intervalai. organzinas [pranc. organsin], šilkiniai metmeniniai verpalai. orgãzmas [gr. orgaō — degu aistra], aukščiausias lytinio pasitenkinimo per lytinį aktą laipsnis. òrgija [gr. orgia]: 1. sen. Rytų, graikų, romėnų misterijų apeigos dalis, susijusi su Astartės, Izidės ir Ozyrio, Kibelės, Orfėjo, Dioniso ir Bakcho dievų kultais; 2*. puota, kur nieko nesivaržoma, girtaujama, ištvirkaujama. oriciklas [gr. horion — riba + kyklos — apskritimas], kreivė, kuri yra turimos krypties lygiagrečių tiesių pluošto plokštumoje ortogonali trajektorija. orientãcija [pranc. orientation < lot. oriens (kilm. orientis — rytai]: 1. savo buvimo vietos nustatymas; padėties pasaulio šalių atžvilgiu nustatymas; 2*. susivokimas aplinkoje, situacijoje; 3. kokios nors pakraipos, krypties palaikymas, palankus nusistatymas jos atžvilgiu. orientãcinis: 1. naudojamas orientuotis vietovėje; 2. apytikris. orientãlinis [lot. orientalis], Rytų šalių, rytietiškas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai