|
-> plakirúoti [pranc. plaquer]: 1. uždėti ant ko nors ploną brangesnės, gražesnės arba stipresnės medžiagos sluoksnį: sidabro arba aukso lakštelius ant pigesnio metalo dirbinių; brangmedžio — ant paprastos medienos; karštu valcavimu padengti metalo lakštus kurio kito, korozijai atsparesnio metalo sluoksniu; 2. sustiprinti velėnomis kanalo, pylimo šlaitus.
plakodòntai [gr. plax (kilm. plakos) — plokštuma, plokštė + odus (kilm. odontos) —dantis], iškastiniai ropliai Placodontia, gyvenę jūrose triaso periode V. Europoje.
planãrija [lot. planarius — lygumõs; čia: plokščias], blakstienotoji kirmėlė; gyvena gėluose vandenyse, kai kuriose jūrose, dirvožemyje.
plãnas [lot. planum — plokštuma]: 1. geod. nedidelės teritorijos arba inžinerinio įrenginio sumažinta horizontalioji projekcija; 2. brėžinys, kuriame sutartiniais ženklais plokštumoje pagal tam tikrą mastelį atvaizduota Žemės paviršiaus dalis (topografinis Δ) arba statinys; 3. kuriam nors laikui numatyta darbų apimtis, užduoties vykdymo tvarka; 4. ek. liaudies ūkio arba jo padalinių (įmonių šakų, ek. rajonų) privalomų ekonominio ir socialinio vystymo direktyvų ir rodiklių sistema, nusakanti tarpusavyje suderintus vystymo tikslus, terminus ir būdus jiems pasiekti; 5. mokslo veikalo, straipsnio, prakalbos, grožinės literatūros kūrinio sandaros metmenys, trumpa schema (dažn. parengiama iš anksto kaip pagalbinė priemonė veikalui, straipsniui rašyti).
-> planetà [gr. (astēr) planētēs — klaidžiojanti žvaigždė], didelis kosm. kūnas, skriejantis aplink žvaigždę (Saulės sistemoje — aplink Saulę).
planetãriumas [lot. planetarius — planetų, planetinis]: 1. projekcinis aparatas žvaigždėtojo dangaus, kosm. objektų ir reiškinių vaizdams projektuoti į pusiau sferinį ekraną; 2. mokslo ir švietimo įstaiga, populiarinanti astronomiją, kosmonautiką, mokslus apie Žemę.
planètas [pranc. planette — drožtuvas], rankinis arba arklinis padargas (kultivatorius) kaupiamųjų tarpueiliuose žemei purenti, piktžolėms iš tarpueilių šalinti.
planetesimãl‖ės [angl. planetesimal < planet — planeta + (infinti) esimal — nykstamas dydis], astr. hipotetinės kietos dalelės; manoma, kad iš daug ~ių galėjo susidaryti planetos.
planètinis, panašus į planetą, primenantis planetas arba jų judėjimą aplink Saulę, pvz., Δ pavara (pavara, turinti krumpliaračių arba ritinių, t. y. satelitų, kurių ašys sukasi apie centr. krumpliaratį arba ritinį).
-> planeto…, pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su planeta, pvz., planetoidas, planetologija.
|
|
Naujausi komentarai