Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Plakiruoti

plakirúoti [pranc. plaquer]: 1. uždėti ant ko nors ploną brangesnės, gražesnės arba stipresnės medžiagos sluoksnį: sidabro arba aukso lakštelius ant pigesnio metalo dirbinių; brangmedžio — ant paprastos medienos; karštu valcavimu padengti metalo lakštus kurio kito, korozijai atsparesnio metalo sluoksniu; 2. sustiprinti velėnomis kanalo, pylimo šlaitus.

Plakodontai

plakodòntai [gr. plax (kilm. plakos) — plokštuma, plokštė + odus (kilm. odontos) —dantis], iškastiniai ropliai Placodontia, gyvenę jūrose triaso periode V. Europoje.

Planarija

planãrija [lot. planarius — lygumõs; čia: plokščias], blakstienotoji kirmėlė; gyvena gėluose vandenyse, kai kuriose jūrose, dirvožemyje.

Planas

plãnas [lot. planum — plokštuma]: 1. geod. nedidelės teritorijos arba inžinerinio įrenginio sumažinta horizontalioji projekcija; 2. brėžinys, kuriame sutartiniais ženklais plokštumoje pagal tam tikrą mastelį atvaizduota Žemės paviršiaus dalis (topografinis Δ) arba statinys; 3. kuriam nors laikui numatyta darbų apimtis, užduoties vykdymo tvarka; 4. ek. liaudies ūkio arba jo padalinių (įmonių šakų, ek. rajonų) privalomų ekonominio ir socialinio vystymo direktyvų ir rodiklių sistema, nusakanti tarpusavyje suderintus vystymo tikslus, terminus ir būdus jiems pasiekti; 5. mokslo veikalo, straipsnio, prakalbos, grožinės literatūros kūrinio sandaros metmenys, trumpa schema (dažn. parengiama iš anksto kaip pagalbinė priemonė veikalui, straipsniui rašyti).

Planeta

planetà [gr. (astēr) planētēs — klaidžiojanti žvaigždė], didelis kosm. kūnas, skriejantis aplink žvaigždę (Saulės sistemoje — aplink Saulę).

Planetariumas

planetãriumas [lot. planetarius — planetų, planetinis]: 1. projekcinis aparatas žvaigždėtojo dangaus, kosm. objektų ir reiškinių vaizdams projektuoti į pusiau sferinį ekraną; 2. mokslo ir švietimo įstaiga, populiarinanti astronomiją, kosmonautiką, mokslus apie Žemę.

Planetas

planètas [pranc. planette — drožtuvas], rankinis arba arklinis padargas (kultivatorius) kaupiamųjų tarpueiliuose žemei purenti, piktžolėms iš tarpueilių šalinti.

Planetesimalės

planetesimãl‖ės [angl. planetesimal < planet — planeta + (infinti) esimal — nykstamas dydis], astr. hipotetinės kietos dalelės; manoma, kad iš daug ~ių galėjo susidaryti planetos.

Planetinis

planètinis, panašus į planetą, primenantis planetas arba jų judėjimą aplink Saulę, pvz., Δ pavara (pavara, turinti krumpliaračių arba ritinių, t. y. satelitų, kurių ašys sukasi apie centr. krumpliaratį arba ritinį).

Planeto

planeto…, pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su planeta, pvz., planetoidas, planetologija.