Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Polipas

polipas [gr. polypus < poly — daug + pus — koja]: 1. nejudrus kolonijinis, rečiau pavienis duobagyvis; kūnas maišo pavidalo, vienu galu (padu) prisitvirtinęs prie substrato; 2. med. patologinė gleivinės, pvz., gimdos, nosies, išauga.

Polipeptidai

polipeptidai [↗ poli… + ↗ peptidai], org. junginiai — peptidai, kurių molekulėse yra daug aminorūgščių likučių.

Poliploidas

poliplòidas [gr. polyploos — daugiakartis + eidos — pavidalas], individas, kurio ląstelių branduoliuose yra keleriopas chromosomų rinkinys.

Poliploidija

poliplòidija [↗ poliploidas], chromosomų rinkinio kartotinis padaugėjimas individo ląstelių branduoliuose.

Polipropilenas

polipropilènas [↗ poli… + ↗ propilenas], sintetinis polimeras; bespalvė kristalinė medžiaga.

Poliptikai

poliptikai [gr. polyptichos — susidedantis iš lentelių]: 1. sen. knygos iš vaškuotų lentelių; 2. viršutinė gotikinio altoriaus dalis, sudaryta iš kelių paveikslų; 3. dailės kūrinys (tapytas arba reljefinis) iš kelių tarpusavyje susijusių kompozicijų; 4. vid. amžių sen. knyga, vienuolyno valdų aprašas.

Poliritmija

poliritmija [↗ poli… + ↗ ritmas], vienalaikis dviejų arba daugiau ritminių darinių jungimas daugiabalsės muzikos kūrinyje; būdinga Afrikos ir Rytų tautų muzikai, daugelio Europos šalių (ypač XX a.) kompozitorių kūrybai.

Poliruoti

polirúoti [pranc. polir < lot. polire], spec. medžiagomis apdoroti ko nors paviršių (medienos, metalo, stiklo), kad jis pasidarytų veidrodiškai lygus; gludinti, svidinti.

Polis

pòlis [gr.], antikinio pasaulio (Graikijos, Finikijos, Romos) miestas valstybė; Δ apėmė miestą ir greta jo esančią teritoriją.

Polisacharidai

polisacharidai [↗ poli… + ↗ sacharidai], org. junginiai; sudėtingos sandaros angliavandeniai, pvz., krakmolas, celiuliozė.