politiškas, turintis polit. žymių, polit. atspalvį; diplomatiškas; apdairus, atsargus.
|
||||
politiškas, turintis polit. žymių, polit. atspalvį; diplomatiškas; apdairus, atsargus. politològija [↗ polit(ika) + ↗ …logija], mokslo šaka, nagrinėjanti šalies vidaus ir užsienio politiką. politonaciškùmas [↗ poli… + ↗ tonacija], vienalaikis skirtingų tonacijų vartojimas atskiruose muz. kūrinio balsuose. politonalùmas [↗ poli… + ↗ tonalumas] ↗ politonaciškumas. politònin‖is [↗ poli… + ↗ toninis], lingv. pagrįstas melodiniais skirtumais tarp morfemų ir žodžių, pvz., ~ės kalbos (klasikinė kinų k., vietnamiečių k.). politròpė [↗ poli… gr. tropē — posūkis, kryptis], fiz. pastovios šiluminės talpos būsenų kreivė, pvz., adiabatė (šiluminė talpa lygi nuliui), izotermė (šiluminė talpa lygi begalybei). politròpinis, fiz. susijęs su sistemos būsenos kitimu šiluminės talpos pastovumo sąlygomis, pvz., Δ procesas. politūrà [lot. politura — svidinimas], medienos gaminių apdailos (poliravimo) medžiaga — tam tikrų dervų tirpalas spirite arba org. tirpiklių mišinyje. poliùcija [lot. pollutio — suteršimas], med. savaiminis vyro sėklos ištekėjimas ne lytinio akto metu. poliuretãnai [↗ poli… + ↗ uretanai], grupė sintetinių polimerų, turinčių makromolekulėje uretaninių grupių OCONH. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai