Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Princesė

princèsė [vok. Prinzeß, pranc. princesse], karaliaus dukters (karalaitės) arba princo žmonos titulas; tą titulą turinti moteris.

Principas

principas [lot. principium — pradžia, pagrindas]: 1. įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 2. pagrindinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 3. svarbiausioji kurios nors organizacijos (partijos, sąjungos, valstybės, žinybos) struktūros arba veiklos taisyklė; 4. pagrindinė kurio nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė.

Principatas

principãtas [lot. principatus < princeps — pirmasis], sen. Romoje (27 pr. m. e.—193 m. e. m.) — monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju (princepsu) tarp senatorių; formaliai gyvavo ir respublikinės įstaigos.

Principingas

principingas, nuosekliai ir tvirtai besilaikantis principų, teisingas, nedarantis nuolaidų dėl išskaičiavimų.

Principinis

principinis, pagrįstas principais, esminis, pvz., Δ klausimas.

Prioras

priòras [lot. prior — pirmas, vyresnysis]: 1. ist. V. Europoje (ypač Italijoje) vid. amžiais — renkamasis pirklių arba amatininkų gildijos vadovas; 2. katalikų vyrų vienuolyno vyresnysis; 3. katalikų vienuolių riterių ordino pareigūnas, rangu žemesnis už didįjį magistrą.

Prioratas

priorãtas [it. priorato] ↗ sinjorija.

Prioritetas

prioritètas [vok. Priorität < lot. prior — pirmas]: 1. ko nors pirmumas (dažn. laiko atžvilgiu; TSRS — būtina sąlyga atradimui ir išradimui pripažinti); 2. pirmenybinė kokio nors akto, įstatymo, nuostatų, taisyklių reikšmė.

Pritanėjai

pritanėjai [gr. prytaneis — valdovai], sen. Atėnuose — Penkių šimtų tarybos nariai, kurie tvarkydavo einamuosius reikalus.

Pritanėjas

pritanėjas [gr. prytaneion], sen. Atėnuose — visuomeninis pastatas, kuriame vykdavo pritanėjų posėdžiai, būdavo priimami garbingi užsienio svečiai; šalies simbolinis centras.