priunèlė [pranc. prunelle], plonas tankus atlasinio pynimo audinys; vart. avalynei.
|
||||
|
privatdoceñtas [vok. Privatdozent < lot. privatinim docens — privačiai mokantis], daugelio užsienio šalių, ikirevoliucinės Rusijos ir burž. Lietuvos valstybės aukštųjų mokyklų neetatinio dėstytojo moksl. vardas ir pareigos. privãtinis ↗ privatus. privatizãcija, kapit. valstybės nuosavybės pavertimas privačia. privatùs [lot. privatus]: 1. neoficialus, netarnybinis; 2. asmeninis, susijęs su atskiru asmeniu; 3. susijęs su asmeniniu, ne visuomeniniu nuosavybės valdymu, individualiu ūkininkavimu ir iš to kylančiais visuomeniniais ekonominiais santykiais. privilègija [lot. privilegium], išimtinė teisė arba lengvata, suteikiama asmeniui, organizacijai, luomui, gyvenvietei, sričiai, etn. grupei; feodalizmo laikais Δ buvo vadinamas ir raštas, kuriuo ta teisė suteikta.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Etnografijos terminai |  Kategorija: P |  Peržiūrėta: 24 |  Nėra komentarų | privilegijúotas [↗ privilegija], turintis išimtinių teisių arba lengvatų. privilegijúoti, teikti kam nors išimtinių teisių, pirmenybių; teikti kam nors lengvatų. prizas1 [pranc. prix], dovana varžybų, konkurso, parodos laimėtojams (dažn. 3 pirmiesiems). prizas2 [pranc. prise — grobis, laimikis], priešo laivas arba koks kt. turtas, užgrobtas jūrų kare; jūros trofėjus. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai