Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Reborda

rebòrda [pranc. rebord — briauna], antbriaunis — iškilusi ratlankio arba skriemulio dalis, kuri neleidžia lynui nuslysti nuo skriemulio arba apsaugo ratą, kad nenueitų nuo bėgio.

Rebusas

rèbusas [lot. res (dgs. įnag. rebus) — daiktas], galvosūkis, sudarytas iš piešinėlių ir kt. ženklų.

Recentinis

receñtinis [lot. recens (kilm. recentis) — tik ką įvykęs], biol. dabartinis arba visai neseniai buvęs, pvz., ~ė fauna, ~ė flora.

Recenzentas

recenzeñtas, recenzijos autorius.

Recenzija

receñzija [lot. recensio — įvertinimas], kritinis ir aiškinamasis naujo literatūros, mokslo, muzikos kūrinio, spektaklio, filmo ar dailės parodos įvertinimas, ppr. skelbiamas periodiniame leidinyje arba per radiją, televiziją.

Recenzuoti

recenzúoti [lot. recensere — įvertinti], rašyti, skelbti recenziją.

Recepcija

recèpcija [lot. receptio — priėmimas]: 1. kurių nors praeities visuomenės sociologinių ir kultūrinių formų perėmimas ir pritaikymas vėlesnėje visuomenėje, pvz., romėnų teisės Δ burž. šalyse; 2. fiziol. dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu.

Recepisa

recepisà [lot. recepisse < recipio — gaunu], prekių gavimo pakvitavimas.

Receptaras

receptãras, vaistinės darbuotojas, priimantis vaistų užsakymus pagal gydytojų receptus.

Receptas

recèptas [lot. receptum — kas gauta]: 1. rašytinis gydytojo nurodymas, pagal kurį vaistinė paruošia ir išduoda vaistus, o ligonis juos vartoja nurodytu būdu; 2. aprašymas, nurodymas, iš ko ir kaip pagaminti valgį, mišinį; 3*. nurodymas, patarimas, kaip veikti vienu ar kitu atveju.