ricinà, aliejus, gaunamas iš ricinmedžio (Ricinus) sėklų; vart. kaip vidurių paleidžiamasis vaistas.
|
||||
|
ridžionalizmas [angl. regional — sritinis], XX a. JAV tapybos kryptis, kitaip ↗ regionizmas (5). rifas1 [vok. Riff], povandeninių arba iš vandens kyšančių jūros dugno iškilumų (uolų, koralų kolonijų) virtinė, kliudanti laivybai. rifas2 [ol. rif], skersinė eilė išvertų pro burę raiščių, kuriais sutraukiama ir surišama burės žemutinė dalis — sumažinamas burės plotas. rifejus [pagal antikinių geografų vartotą Uralo kalnų pavadinimą — Rifėjų kalnai], Žemės geol. istorijos vėlyvojo proterozojaus laikotarpis, trukęs iki vendo; per tą laikotarpį susidariusių uolienų kompleksas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: R |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | rifliai [angl. riffle — griovelis, vagelė], rievės, aštrios vagutės kokiame nors paviršiuje. rifliúoti, daryti riflius. rifòrmingas [angl. reforming < reform — perdirbti, pagerinti], aukštatemperatūris ir katalizinis benzino perdirbimas (gerinimas). riftas [angl. rift — plyšys], didelė pailga grabeno pavidalo tektoninė Žemės plutos struktūra, susidariusi dėl plutos skėtimosi procesų. rifúoti, sumažinti burių plotą stipriame vėjyje, sutraukiant ir surišant skersai pro burę pervertus raiščius — ↗ rifus2. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai