titulas [lot. titulus]: 1. burž. šalyse – asmens paveldėtas arba jam suteiktas garbės vardas; 2. burž. teisėje – kurios nors subjektyvinės teisės pagrindas; 3. knygos antraštė, pavadinimas; 4. kapitalinės statybos sąmata pagal objektus, surašomus į titulinį sąrašą.
|
||||
|
titulinis: 1. antraštinis, pvz., Δ puslapis; 2. vardinis, susijęs su ↗ titulu (4). titulúoti, vadinti ką jo turimu titulu. tiubetéika [< tiurkų k.], apskrita ar kampuota, pusapvalė arba smailiaviršė kepuraitė su siuvinėtais arba austais raštais; daugelio Rytų tautų tautinis galvos apdangalas. tiùbingas [angl. tubing < tube – vamzdis], požeminių kasinių (tunelių, šachtos vamzdžių) surenkamasis tvirtinimo elementas, dažn. cilindrinio kevalo formos. tiùlis [pagal Prancūzijos Tiulio (Tulle) miesto pavadinimą], lengvas permatomas tinklinis audinys arba mezginys iš medvilninių arba cheminio pluošto siūlų. tiuringitas [pagal VDR ist. srities Tiūringijos (Thüringen) pavadinimą], mineralas, geležingasis chloritas; geležies rūda.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Istorijos terminai |  Kategorija: T |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | tiùrkai, Azijos tautų grupė, kalbanti giminingomis kalbomis; didžiausios tautos: turkai, uzbekai, kazachai, azerbaidžaniečiai, kirgizai, totoriai, turkmėnai. tiurkològija, orientalistikos šaka, tirianti tiurkų kalbomis kalbančių tautų istoriją, kultūrą, kalbas ir literatūrą. tmèzis [lot. tmesis < gr. tmēsis – perkirtimas], lingv. kartu parašytų žodžių išskyrimas, dažn. priešdėlio atskyrimas, pvz., lot. dissipatisque disque sipatis, rusų у никого = ни у кого. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai