Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Versifikacija

versifikãcija [lot. versificatio < versus — poezijos eilutė + facio — darau], eiliuotos kalbos ypatybės, kurių pagrindą sudaro garsinių kalbos elementų dėsningas kartojimasis.

Versija

vèrsija [lot. versio — atmaina], vienas iš kelių skirtingų to paties dalyko aiškinimų.

Versologija

versològija [lot. versus — eilėraštis + ↗ …logija], eilėtyra — literatūrologijos šaka, tirianti eilėdarą.

Verteksas

vèrteksas [lot. vertex — polius, viršūnė], astr. dangaus sferos taškas, kurio link juda grupė žvaigždžių.

Vertepas

vertèpas [rus. vertep — užlanda, lindynė], XVIII—XIX a. ukr. liaudies lėlių teatras; vaidinimai buvo rodomi dviaukštėje dėžėje (namelyje); viršuje vykdavo rel. tematikos, apačioje — visuomeninės tematikos spektakliai.

Verticiliozė

verticiliòz‖ė, Verticilium genties grybų sukeliama bulvinių augalų ir vaismedžių liga; nuo ~ės vysta žolės, džiūsta sumedėję augalai.

Vertikalas

vertikãlas [lot. verticalis — statmenas], astr. horizontui statmenas didysis dangaus sferos apskritimas, einantis per stebėjimo vietos zenitą.

Vertikalė

vertikãlė, statmuo, statmena tiesė.

Vertikalus

vertikalùs [lot. verticalis], status, statmenas, sudarantis su horizontalia plokštuma statųjį kampą.

Veržė

verže [pranc. vergé], popierius, turintis į vandenženklius panašų raštą — tinklelį, kurį sudaro dvi susikertančios lygiagrečių linijų poros.