Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Voliuta

voliutà [lot. volutus – susuktas], archit. spiralės pavidalo užraitas su apsikritimu (vad. akute) viduryje; vartotas dažn. joninio, korintinio ir kompozicinio orderio kapitelyje.

Triglifas

triglifas [gr. triglyphon < ↗ tri… + glyphis — įpjova], archit. dorėninio orderio frizo dalis: keturkampė plokštė su 2 arba 3 vertikaliais grioveliais.

Toras

tòras1 [lot. torus — išgauba, iškiluma, mazgas]: 1. paviršius, gaunamas, sukant apskritimą aplink tiesę, esančią apskritimo plokštumoje ir jo nekertančią; 2. archit. išgaubta, išsikišusi kolonos bazės dalis.

Tambūras

támbūras [pranc. tambour]: 1. nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti; 2. tokios pat paskirties uždara aikštelė glžk. vagono gale; 3. nedidelė patalpa laivo denyje, atitverianti liukus į mašinų skyrių, keleivių patalpas nuo tiesioginio oro, drėgmės poveikio; 4. archit. apskritas arba daugiakampis kupolo pagrindas.

špilis

špilis [vok. Spill, ol. spil]: 1. archit. smailė — vertikali ištęsto kūgio arba piramidės viršūnė ant pastato arba jo bokšto; 2. laivo gervė su vertikaliu būgnu inkarui pakelti ir nuleisti, švartlyniui įtempti, tinklams traukti.

šablonas

šablònas [vok. Schablone]: 1. pavyzdys, pagal kurį masiškai gaminami vienodi daiktai; 2. prietaisas gaminių formai patikrinti; 3. natūralaus dydžio archit. detalės brėžinys; 4*. nuvalkiota išraiškos forma; pavyzdys, kuriuo aklai sekama.

Supraportas

suprapòrtas [lot. supra — virš + porta — durys], archit. dekoro elementas — aprėminta, tapyta ar reljefu puošta interjero sienos dalis virš durų; būdinga baroko, rokoko architektūrai.

Stiukas

stiùkas [pranc. stuc < it. stucco], archit. apdailos, skulptūros medžiaga iš gipso, kalkių, klijų ir smėlio ar marmuro miltelių; drėgnas Δ būna minkštas, greitai stingsta, sudžiūvęs — kietas.

Skocija

skòcija [lot. scotia < gr. skotia], archit. kreivasis sudėtinis profilis su įv. kreivumo įgaubtu kontūru.

Racionalizmas

racionalizmas [pranc. rationalisme < ↗ racionalus]: 1. gnoseologijos kryptis, laikanti protą autonomišku, galinčiu pažinti tikrovę nepriklausomai nuo patyrimo; 2. pažiūra, laikanti pažinimą racionaliu, nepriklausomu nuo tikėjimo, tradicijų, dogmų; 3. XX a. I pusės moderniosios architektūros krypčių (funkcionalizmo, konstruktyvizmo) stilistinės tendencijos: paprastų, konstruktyvių, funkciškai tikslingų archit. formų, taisyklingo ir racionalaus planavimo akcentavimas ir industrinės statybos būdų bei naujų statybinių medžiagų naudojimas.

Puslapis 1 iš 41234