Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Regionas

regiònas [lot. regio (kilm. regionis) – kraštas, sritis]: 1. didelis savitas terit. vienetas (gamtinis, ekonominis, politinis); 2. geogr. kurio nors krašto, srities, rajono landšaftų kompleksas.

Rajonas

rajònas [pranc. rayon — spindulys], geogr. sferos terit. vienetas (gamtinis, ekonominis, politinis, administracinis).

Radiopelengas

radiopèlengas [↗ radio… + ↗ pelengas], kryptis nuo stebėtojo į žinomoje geogr. vietoje veikiančią radijo stotį arba radijo švyturį, matuojama horzontaliu kampu tarp dienovidinio plokštumos ir vertikalios plokštumos, einančios per stebėtoją ir radijo stotį arba radijo švyturį.

Polius

põlius [lot. polus < gr. polos — Žemės ir dangaus ašis]: 1. geogr. ašigalis; 2. astr. Žemės ir dangaus sferos sukimosi ašies susikirtimo su Žemės paviršiumi arba dangaus sfera taškas; 3. vienas el. srovės šaltinio, elektroninio, joninio prietaiso, elektrotechnikos įrenginio elektrodų arba magneto galų; 4. geom. pastovus erdvės (plokštumos) taškas, su kuriuo susijęs radiusas-vektorius ir polinės koordinatės; 5. geom. taškas, kurį II eilės kreivė tam tikru būdu sieja su poliare (2); 6*. visiška priešybė.

Pikas

pikas1 [pranc. pic — viršūnė]: 1. aukščiausias taškas, kokios nors veiklos smarkus trumpalaikis suaktyvėjimas, pvz., energetinės sistemos apkrovimo Δ, miesto transporto Δ; 2. geogr. psn. smaili kalno viršūnė; aukščiausia kalnų viršūnė.

Paleogeografija

paleogeogrãfija [↗ paleo… + ↗ geografija], mokslas, tiriantis Žemės geol. praeities geogr. sąlygas.

Observacija

observãcija [lot. observatio — stebėjimas]: 1. med. žmonių, kurie gali būti įtariami sergą pavojinga užkrečiamąja liga (cholera, maru) izoliavimas ir stebėjimas; 2. plaukiančio laivo geogr. koordinačių nustatymas pagal pakrantės objektus arba dangaus šviesulius.

Nozogeografija

nozogeogrãfija [nosos + ↗ geografija], ligų geografija — mokslas apie ligų geogr. paplitimą.

Monadnokas

monadnòkas [pagal Monadnoko (Monadnock) kalno JAV pavadinimą], geogr. atsparuolis — Žemės paviršiaus iškiluma (kalnas, kalva) iš denudacijai atsparių uolienų.

Meandra

meándra [pagal labai vingiuotos Didžiojo Mendero (gr. Maiandros) upės Turkijoje pavadinimą]: 1. geogr. kilpos pavidalo upės vingis; 2. geom. motyvų (stačiais kampais lenktų arba spiralinių linijų) ornamentas; būdingas sen. graikų, klasicizmo dailei.

Puslapis 2 iš 512345