Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Žabo

žabò [pranc. jabot]: 1. nėrinių arba muslino rauktinukai prie vyriškų marškinių apykaklės; 2. moteriškos palaidinukės arba suknelės apdaila iš nėrinių arba lengvo audinio.

Žadeitas

žadeitas [pranc. jadeite < jade— nefritas (Δ į jį panašus)], žalia, žalsva, rečiau balta pirokseno atmaina, natrio ir aliuminio silikatas; pusbrangis akmuo.

Žakerija

žakèrija [pranc. jacquerie; pagal pajuokiamąjį pravardžiavimą „Žakas prasčiokas” (pranc. Jacques Bonhomme), kurį bajorai davė valstiečiams]: 1. antifeodalinis Prancūzijos valstiečių sukilimas 1358; 2*. valstiečių sukilimas, bruzdėjimas

Žaketas

žakètas [pranc. jaquette], trumpas viršutinis moteriškas drabužis, dažnai įimtas per liemenį; švarkelis.

Žako

Žakò [pranc. jaco], pilkoji papūga Psittacus erithacus; gyvena Afrikoje, lengvai prijaukinama, geba pamėgdžioti žmogaus kalbą.

Žaliuzės

žaliùzės [pranc. jalousie]: 1. lango užuolaidos iš pasukamų plonų siaurų plokštelių, saugančios nuo saulės šviesos, kritulių, dulkių; 2. užtvara iš šarnyriškai sujungtų metalinių plokštelių prieš automobilio ar kt. mašinos radiatorių, vėdinimo angoje arba kitur oro srauto intensyvumui reguliuoti.

Žalonas

žalònas [pranc. jalon], geod. gairė — į žemę įbesta kartelė darbų krypčiai nurodyti.

Žandaras

žandãras [pranc. gendarme]: 1. asmuo, tarnaujantis žandarmerijoje; 2*. griežtas tvarkos prižiūrėtojas, laisvės slopintojas.

Žandarmerija

žandarmèrija [pranc. gendarmerie]: I. XVIII a. pab.—XX a. pr. daugelio Europos valstybių pėsčiosios ir raitosios policijos daliniai tvarkai palaikyti, polit. žvalgybai; 2. daugelio valstybių rinktiniai daliniai, kariuomenėje atliekantys policinę tarnybą (lauko Δ arba karo policija).

Žanras

žánras [pranc. genre — rūšis, tipas], istoriškai susiklosčiusios meno kūrinių klasifikacijos pagal jų struktūrinius požymius padala; kūrinių rūšis, porūšis, pvz., romanas — epinės literatūros Δ, simfonija — instrumentinės muzikos Δ, portretas — vaizduojamosios dailės Δ.

Puslapis 1 iš 512345