Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Transplantantas

transplantántas [lot. transplanto – persodinu], med. persodintas audinys arba organas.

Transplantacija

transplantãcija [lot. transplantation – persodinimas], med. audinių arba organo persodinimas.

Transpiracija

transpirãcija [↗ trans… + lot. spiro – kvėpuoju], vandens (garų ir skysčio pavidalo) šalinimasis iš augalo, kai augalo paviršius ir jį supanti erdvė nevienodai prisisotinę vandens garų.

Transparentas

transpareñtas [pranc. transparent – permatomas], sudėtinio filmavimo būdas: naud. anksčiau nufilmuotas fonas.

Transparantas

transparántas [pranc. transparent – skaidrus, permatomas]: 1. storomis juodomis linijomis suliniuotas popieriaus lapas, dedamas po neliniuotu popieriumi, kad būtų tiesios rašto eilutės; 2. ant rėmo ištemptas audeklas su paveikslais arba tekstu, nešamas per eitynes, demonstracijas.

Transnacionalinis

transnacionãlinis [↗ trans… + ↗ nacionalinis], peržengiantis vienos nacijos, valstybės ribas, tarptautinis.

Transmutacija

transmutãcija [angl. transmutation – pa(si)keitimas], branduolinis virsmas; vieno nuklido virtimas kt. nuklidu.

Transmiteris

transmiteris [angl. transmitter < lot. transmitto – persiunčiu, perduodu], telegrafo įrenginys, kuris įrašytą į perforacinę juostą telegramos tekstą verčia el. impulsais ir perduoda juos į ryšio liniją.

Transmisija

transmisija [lot. transmission – persiuntimas, perdavimas]: 1. įrenginiai ir įtaisai, kuriais perduodama mech. energija iš variklio darbinėms mašinoms arba mechanizmams; siaurąja reikšme – diržinė pavara; 2. paveldėjimo teisės perėjimas asmens, turėjusio priimti palikimą, bet numirusio prieš jį priimant, įpėdiniams; 3. med. užkrato pernešimas; 4. perdavimas, pvz., nervinio impulso Δ, paveldėjimo Δ.

Translokacija

translokãcija [↗ trans… + lot. locatio – iš(si)dėstymas], biol.: 1. chromosomos sandaros pakitimas dėl kurio nors jos fragmento persikėlimo; 2. medžiagų transportavimas į ląstelę ir iš jos per biol. membranas; 3. vandens ir maisto medžiagų tekėjimas augalo apytakos audiniais.