Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Koncentruoti

koncentrúoti [↗ koncentracija], telkti, rinkti, kaupti; tirštinti, sodrinti.

Koncentruotas

koncentrúotas [↗ koncentracija], sutelktas, sukauptas, sodrintas, turintis daug maistingų medžiagų.

Koncentrinis

konceñtrinis [↗ kon…+ ↗ centras], turintis bendrą centrą.

Koncentratas

koncentrãtas [↗ koncentracija]: 1. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo produktas, kuriame vertingojo komponento yra daugiau negu iškasenoje; 2. sausi (briketų arba miltelių pavidalo) specialiai apdoroti maisto produktai arba produktų mišinys, iš kurio greitai pagaminamas valgis; 3. maistingas pašaras, pvz., grūdai, sėlenos, išspaudos.

Koncentrai

konceñtrai [↗ kon… + ↗ centras]: 1. apskritimai, turintys bendrą centrą; 2. ped. dėstomojo dalyko skyriai, vienodi pagr. turiniu, bet skirtingi dėstymo platumu ir gilumu.

Koncentracija

koncentrãcija [angl. concentration < lot. com — su, kartu + centrum — centras]: 1. sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas; 2. chem. fiz. chem. sistemos (mišinio, tirpalo, lydalo) vieno komponento kiekio ir sistemos tūrio arba komponento masės ir sistemos tūrio santykis; 3. fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis; 4. ksb. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas (sodrinimas), kad techniškai būtų įmanoma ir ekonomiškai apsimokėtų naudingąją iškaseną toliau apdirbti; 5. fiziol. jaudinimo arba slopinimo, anksčiau paplitusio (iradiacija) galvos smegenų žievėje, susitelkimas pradinio atsiradimo vietoje.

Konakas

konãkas [turkų k. konak], Turkijoje ir kai kuriose Balkanų šalyse — vyriausybinis pastatas; didelis namas, vila.

Kon

kon… ↗ ko…

Komutatorius

komutãtorius [lot. commuto — keičiu, mainau]: 1. prietaisas, kuriuo išrenkamos tam tikros įrenginio išėjimo grandinės ir sujungiamos su kt. įrenginio įėjimo grandinėmis; skirstiklis; 2. mat. multiplikatyviosios grupės elementų x, y ir jų atvirkštinių elementų x —1, y —1 sandauga xyx—1 y—1.

Komutatyvus

komutatyv‖ùs [lot. commutativus — keičiantis], perstatomasis, pvz., ~i operacija yra tokia operacija, kurios rezultatas nepakinta, jos elementus sukeitus vietomis.