Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Koedukacija

koedukãcija [↗ ko… + lot. educatio — auklėjimas], berniukų ir mergaičių mokymas kartu (vienoje mokykloje).

Koduoti

kodúoti, keisti informaciją kodu arba vieno kodo simbolius (arba jų grupę) pakeisti kito kodo simboliais (arba jų grupe).

Kodonas

kodònas, genetinio ↗ kodo (3) vienetas — tam tikras trijų vienas po kito einančių nukleotidų derinys, kuris koduoja (nusako) aminorūgšties vietą sintetinamo baltymo polipeptidų grandinėje.

Kodifikuoti

kodifikúoti: 1. sisteminti įstatymus ir kitus normatyvinius aktus, daryti kodifikaciją; 2. lingv. norminti bendrinę kalbą.

Kodifikacija

kodifikãcija [lot. codificatio]: 1. įstatymų ir kitų normatyvinių aktų, reguliuojančių tam tikras visuomeninių santykių sritis, sisteminimo forma — ↗ kodekso (2) sudarymas; 2. lingv. bendrinės kalbos norminimas.

Kodetė

kodètė [it. codetta], fugos melodijos fragmentas.

Kodeksas

kòdeksas [lot. codex — knyga]: 1. senovinė rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų; 2. sistemingas tam tikrą visuomeninių santykių sritį reguliuojančių teisės normų rinkinys.

Kodeinas

kodeinas [gr. kōdeia — aguonos galvutė], narkotinis ir skausmą malšinantis vaistas, opijaus alkaloidas; dažn. vart. kosuliui slopinti.

Kodas

kòdas [pranc. code < lot. codex — sąrašas], simbolių, sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti: 1. sutartinė simbolių sistema slaptoms karinėms, diplomatinėms, komercinėms ir pan. žinioms perduoti ryšio priemonėmis; 2. simbolių sistema, kuria informacija įvedama į skaičiavimo mašiną apdoroti ir perduodama telemechanikos kanalais adresatui; 3. biol. ryšys tarp nukleotidų sekos nukleino rūgščių molekulėse ir aminorūgščių išsidėstymo sintetinamo baltymo polipeptidų grandinėje (genetinis Δ).

Koda

kodà [it. coda < lot. cauda — uodega]: 1. muz. kūrinio pabaiga, baigiamoji dalis; 2. viena ar kelios papildomos eilutės soneto, rondo, trioleto ar kito griežtos strofinės sandaros eilėraščio pabaigoje.