klakà [pranc. claque], samdytų žiūrovų grupė, triukšmingai girianti arba peikianti spektaklį, artisto pasirodymą.
|
||||
|
kladònija, šiurė — kerpė Cladonia; paplitusi beveik visose klimato juostose; auga daugiausia tundroje, aukštapelkėse. kladoforà, žaliadumblis Cladophora; auga jūrose ir gėluosiuose vandenyse; krūmelio pavidalo. kladòdis [gr. klados — šaka, ūglis], pakitęs augalo ūglis, atliekantis lapo funkcijas; kladodžius daugiausia turi sausų vietų augalai, pvz., smydras, asiūklis, sausakrūmis. kjekenmèdingai ↗ kekenmedingai. kizilbãšiai [turkų k. kizilbas — raudongalvis], šiitų pravardė, atsiradusi XV a. II pusėje per rel. karus su sunitais; duota pagal raudoną galvos apdangalą, kurį dėvėjo šiitų kariai.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Religiniai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | kiziãkas [< tiurkų k.], džiovinto mėšlo plytelės; TSRS pietuose vart. kurui. kizelgūras [vok. Kieselgur], uoliena — birus diatomitas, dar vadinamas infuzorine žeme, kalnų miltais. kivis [< maorių k.], bėgiojantysis paukštis Apteryx australis; gyvena N. Zelandijoje. kiuvètė [pranc. cuvette — dubuo], lėkšta stačiakampė vonelė spec. procedūroms (fotografijų ryškinimo, klišių ėsdinimo) atlikti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai