kartònas [it. cartone <. carta — popierius], storas kietas popierius.
|
||||
kartònas [it. cartone <. carta — popierius], storas kietas popierius. kartomètrija [↗ karto… + ↗ …metrija], mokslas, tiriantis žemėlapiuose pavaizduotų geogr. objektų atvaizdų matavimo būdus. kartogramà [↗ karto… + ↗ …grama], žemėlapis, kuriame spalvomis arba štrichais vaizduojami kokio nors reiškinio santykiniai rodikliai, pvz., gyventojų skaičius 1 km2. kartografúoti, žymėti žemėlapyje geogr. objektus, daryti kartogramą. kartogrãfija [↗ karto… + ↗ …grafija], mokslas, tiriantis žemėlapių ir gaublių esmę, savybes, jų sudarymą, spausdinimą ir naudojimą. kartodiagramà [↗ karto… + ↗ diagrama], žemėlapis, kuriame diagramomis vaizduojami kokio nors reiškinio suminiai statistiniai rodikliai. karto… [vok. Karte — žemėlapis; kortelė < it. carta < lot. charta — papiruso lapas, popierius], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su žemėlapiais arba su kortelėmis. kártingas [angl. carting < cart — važiuoti vežimėliu], mikrolitražinių lenktyninių automobilių (gokartų) lenktynės. kartèzininkai, R. Dekarto (pavardės lot. forma Cartesius) doktrinos ir jos pagrindu atsiradusių XVII—XVIII a. filosofijos ir gamtos mokslų krypčių kartezianizmo sekėjai. kartezianizmas [pagal R. Dekarto pavardės lot. formą Cartesius], R. Dekarto (1596—1650; Prancūzija) doktrina ir jos pagrindu XVII—XVIII a. atsiradusios filosofijos ir gamtos mokslų kryptys. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai