Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tonometras

tonomètras [tonos + ↗ …metras]: 1. prietaisas kraujospūdžiui matuoti; 2. prietaisas akispūdžiui matuoti; 3. prietaisas 2 kamertonų virpesių dažniams palyginti.

Tonografija

tonogrãfija [tonos + ↗ …grafija], akies vidinių skysčių sekrecijos ir nutekėjimo tyrimas.

Tonofibrilės

tonofibrilės [gr. tonos – įtempimas, spaudimas + ↗ fibrilės], plonos baltyminės skaidulėlės epitelio ląstelių citoplazmoje.

Tonizuoti

tonizúoti [↗ tonas], kelti kokios nors organizmo sistemos arba organo tonusą, pvz., Δ nervų sistemą.

Tonizmas

tonizmas [↗ tonas], vienodas kirčių skaičius kalbos metroritminiuose vienetuose arba poezijos kūrinio eilutėse, kuriose nedėsningai įvairuoja nekirčiuotų skiemenų skaičius tarp kirčių.

Toninis

tònin‖is [↗ tonas]: 1. susijęs su kirčiu, pagrįstas tam tikru kirčių skaičiumi, pvz., ~ė eilėdara; 2. med. susijęs su tonusu, pvz., ~iai traukuliai, ~iai vaistai.

Tonika

tònika [gr. tonikos – skambantis], pastovusis muz. dermės garsas (gamos); Δ pradedami dermių garsaeiliai (gamos), pvz., C-dur tonacijoje Δ yra garsas do.

Tondas

tòndas [it. tondo – apvalus], apvalus tapytas paveikslas arba reljefas; būdingas it. renesanso dailei.

Tonažas

tonãžas [pranc. tonnage]: 1. civilinio laivo vidaus patalpų tūris, matuojamas registrinėmis tonomis (1 registrinė tona atitinka 2,832 m3); registrinis Δ; 2. transporto priemonės (laivo, sunkvežimio) keliamoji galia tonomis.

Tonas

tònas [gr. tonos – įtempimas, kirtis]: 1. fiz. garso charakteristika, kurią lemia virpesių dažnis; 2. garso spektro mažiausio dažnio dedamoji; 3. muzikos garsas; 4. intervalas tarp dviejų diatoninės gamos laipsnių (didžioji sekunda); 5. lingv. skiemens centro pagr. dažnio (kartais intensyvumo ir tembro) moduliacija, atliekantį fonologinį vaidmenį, t.y. skirianti žodžius ir jų formas; būdinga daugeliui Azijos, Afrikos, Amerikos kalbų; 6. frazės, posakio ištarimo emocinis atspalvis; 7. dailėje – spalvos kokybė, priklausanti nuo dažų pigmento koncentracijos; 8*. elgsena, laikysena, maniera.