tonalùs [lot. tonalis], turintis toniką, jai būdingą garsų koordinaciją, tonalumą.
|
||||
tonalùs [lot. tonalis], turintis toniką, jai būdingą garsų koordinaciją, tonalumą. tonalùmas [↗ tonalus], muz. garsų ir akordų ryšys su kūriniui būdingos dermės tonika; ypač būdinga XVIII–XX a. profesionaliajai muzikai, pagrįstai mažoro ir minoro dermių sistema. tonadilija [isp. tonadilla – dainelė], XVIII a. vid.–XIX a. pr. isp. vaidinimo rūšis; muz. intermedija; grindžiama isp. liaudies dainų ir šokių (dažn. segidilijos ir tiranos) ritmika ir melodija. tonaciškùmas, tonacijos buvimas muz. kūrinyje. tonãcija [< gr.]: 1. tarp savęs susijusių muz. garsų ir akordų sistema; grindžiama tiesioginiu arba netiesioginiu elementų ryšiu su tonika; 2. dermės garsų padėtis muz. garsaeilyje. tonà [pranc. tonne], MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) pagrindinis masės vienetas, lygus 1000 kg. tompãkas ↗ tombakas. tomogrãfija [gr. tomos – dalis, sluoksnis + ↗ …grafija], med. tiriamo objekto rentgenografinis tyrimas – įvairių objekto sluoksnių šešėlinių nuotraukų gavimas tomografu. tomizmas, Tomo Akviniečio (lot. Thomas Aquinus) rel. filos. sistema ir jos pagrindu susiformavusi katalikiškosios filosofijos kryptis, pritaikiusi Aristotelio filosofiją krikščioniškajai teologijai. …tomija [gr. tomē – pjovimas, perkirtimas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su prapjovimu, su perkirtimu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai