kãliusas ↗ kalius.
|
||||
kãliusas ↗ kalius. kãlius [lot. callus — stora oda, nuospauda]: 1. augalo audinys, susidarantis sužeistoje vietoje; 2. augalo rėtinių indų kamšalas; 3. kaulo rumbas, atsirandantis, augant lūžusiam kaului. kãlis [arab. alqalij — potašas], chem. elementas K, atom. Nr. 19; šarminis metalas. kalipsas [isp. calypso]: 1. pramoginis šokis; erotinio pobūdžio, šokamas poromis; 2. Trinidado salos (Vest Indija) gyventojų liaudies šokis; palydimas dainos ir mušamųjų instrumentų muzikos; judesiai improvizacinio pobūdžio. Kaliòpė (gr. Kalliopē), sen. graikų mit. būtybė — vyriausioji iš 9 mūzų, iškalbos ir epo globėja. kalýmas [< tiurkų k.], Eurazijos tiurkų ir mongolų tautose — išpirka už nuotaką; buvo mokama pinigais, gyvuliais arba atidirbama. kãlija, žinginys — daugiametė žolė Calla arba Zantedechia; kilusi iš P. Afrikos. kaligrãf‖inis, ~iškas [↗ kaligrafija], gražus, aiškiai įskaitomas (raštas, rašysena). kaligrãfija [gr. kalligraphia < kallos — grožis + graphō — rašau], dailaus ir raiškaus rašymo menas; dailyraštis. kaligrãfas [↗ kaligrafija]: 1. gražiai, aiškiai rašantis žmogus; 2. psn. dailyraščio mokytojas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai