|
-> toleráncija [lot. tolerantia – kantrybė]: 1. priešingos nuomonės arba įsitikinimų gerbimas, pakanta; 2. matuojamo parametro (kampo, formos), mechaninių, fizikinių savybių (kietumo, el. varžos) didžiausios ir mažiausios leistinos reikšmės skirtumas; 3. biol. med. visiškas arba dalinis organizmo imunologinio reaktyvumo nebuvimas (nesugebėjimas gaminti antikūnus); 4. med. galėjimas pakelti didelę vaistų arba nuodų dozę be žalos organizmui.
tòlas2 ↗ trinitrotoluolas.
tòlas1 [gr. tholos], antikinis monumentalus apskrito plano kulto arba memorialinis statinys, dažnai apjuostas kolonomis ir dengtas kupolu.
toksoplazmòzė, žmogaus ir šiltakraujų gyvūnų liga, kurią sukelia pirmuonys Toxoplasma gondii.
-> toksoplãzmos, kokcidiniai pirmuonys Toxoplasma; kūnas pusmėnulio formos ląstelė; žmogaus ir gyvūnų endoparazitai; sukelia jų ligą toksoplazmozę.
toksokaròzė, kačių ir šunų, ypač jų jauniklių, helmintozė; sukelia nematodas Toxocara, parazituojantis plaučiuose ir žarnyne.
tòksin‖is: 1. nuodingas; 2. sukeltas toksinų veikimo, pvz., Δ gripas, ~ė dispepsija.
toksinai [gr. toxikon – nuodai], nuodingos (dažn. baltyminės) medžiagos, kurias gamina mikroorganizmai, kai kurie augalai ir gyvūnai.
-> toksikòzė, toksinų sukeliama liga, pvz., nėštumo Δ.
|
|
Naujausi komentarai