Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Jontoforezė

jontoforèzė [gr. ion (kilm. iontis) — einantis + gr. phoresis — nešimas], vaistų leidimas pro sveiką odą nuolatine el. srove (ji sukelia jonų judėjimą).

Jonozondas

jonozòndas [↗ jonas + ↗ zondas], Žemės paviršiuje arba dirbtiniame Žemės palydove įrengtas radiotechnikos įrenginys radijo bangų sklidimui ir elektronų koncentracijai jonosferoje tirti.

Jonoterapija

jonoterãpija [↗ jonas + ↗ terapija] ↗ jontoforezė.

Jonosfera

jonosferà [↗ jonas + ↗ sfera], jonizuota viršutinė aukščiau kaip 50 km) Žemės atmosferos dalis.

Jonofonas

jonofònas [↗ jonas + ↗ …fonas], garso ir ultragarso bangų šaltinis, kuriame oro daleles virpina dujose vykstantis vainikinis el. išlydis.

Jonizatorius

jonizãtorius: 1. veiksnys, sukeliantis jonizaciją; 2. med. prietaisas jonų koncentracijai ore padidinti.

Jonizacinis

jonizãcin‖is, fiz. susijęs su jonizacija, pvz., ~ė kamera (prietaisas jonizuojančiajam spinduliavimui tirti pagal jo sukeltą jonų srovę), Δ potencialas (dydis, lygus atomo ar molekulės vienkartinės jonizacijos energijos ir elektrono krūvio santykiui).

Jonizacija

jonizãcija [↗ jonas], elektronų, teigiamų ir neigiamų. jonų sukūrimas iš neutralių atomų (molekulių).

Jonitas

jonitas [↗ jonas], chem. netirpi medžiaga, turinti judrių jonų, kuriuos galima pakeisti kt. jonais.

Jonėninis

jonėninis [gr. iōnikos], susijęs su sen. graikų gentimis jonėnais, pvz., Δ orderis.