titlas [gr. titlos – užrašas], žodžio sutrumpinimo, raidės praleidimo ženklas (ppr. taškas, brūkšnelis, tiidė virš raidės) vid. amžių rankraščiuose.
|
||||
titlas [gr. titlos – užrašas], žodžio sutrumpinimo, raidės praleidimo ženklas (ppr. taškas, brūkšnelis, tiidė virš raidės) vid. amžių rankraščiuose. titanotèris [↗ titanas + gr. thērion – žvėris], iškastinis žinduolis Menodus, gyvenęs nuo ankstyvojo eoceno iki ankstyvojo oligoceno daugiausia Š. Amerikoje; turėjo ant nosies 2 ragus. titanomagnetitas [↗ titanas + ↗ magnetitas], mineralas, magnetitas, kuriame yra titano dioksido; geležies, titano rūda. titanomãchija [gr. titanomachia < Titan – titanas + machē – kova], sen. graikų mitologijoje – titanų ir Olimpo dievų, vadovaujamų Dzeuso, kova. titanitas [↗ titanai], mineralas, kitaip ↗ sfenas. titãniškas, būdingas titanams; milžiniškas, didžiulės jėgos. titanidės [gr. Titanides], sen. graikų mit. būtybės – titanų seserys. titanãtai, titano rūgščių druskos, pvz., kalcio titanatas CaTiO3 . titãnas2 [↗ titanai], chem. elementas Ti, atom, Nr. 22; metalas. titãnas1 [↗ titanai]: 1*. didelio proto, talento, stiprios dvasios žmogus; 2. šnek. didelis indas vandeniui virinti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai