titãnai [gr. Titanes], sen. graikų vyresniosios kartos dievai – Gėjos (Žemės) ir Urano (Dangaus) sūnūs; kovojo su Dzeusu dėl valdžios; pralaimėję buvo nublokšti į Tartarą.
|
||||
titãnai [gr. Titanes], sen. graikų vyresniosios kartos dievai – Gėjos (Žemės) ir Urano (Dangaus) sūnūs; kovojo su Dzeusu dėl valdžios; pralaimėję buvo nublokšti į Tartarą. tirsas [gr. thyrsos], sen. graikų mitologijoje – lazda, apvyta gebene, vynuogienojų lapais ir apvainikuota pušies kankorėžiu; Dioniso ir jo palydovų atributas. tirozinas, aromatinė aminorūgštis; daugelio baltymų, pvz., kazeino, fibroino, keratino, komponentas. tirotoksikòzė [↗ tiro(idinis) + ↗ toksikozė], Bazedovo liga – liga, atsirandanti dėl per didelės skydliaukės funkcijos ir organizmo apsinuodijimo jos išskiriamu hormonu toksinu; reiškiasi silpnumu, dirglumu, širdies veiklos sutrikimu. tirõniškas: 1. susijęs su tironija, jai būdingas; 2*. žiaurus, despotiškas. tironijà [gr. tyrannis – neribota valdžia]: 1. sen. Graikijos valst. valdžios forma – vieno asmens, smurtu užgrobusio valdžią, valdymas; 2. ↗ sinjorija (1); 3. žiauri, despotinė valdymo sistema; 4*. priespauda, žiaurus elgimasis. tirõnas [gr. tyrannos – viešpats]: 1. sen. Graikų, XIII–XVI a. Italijos miesto respublikos (sinjorinos) valdovas, smurtu užgrobęs valdžią; 2. valdovas, kuris valdo savivale ir smurtu; 3*. žiaurus žmogus, kankintojas. tirõnai, žvirbliniai paukščiai Tyranidae; gyvena Amerikoje. tiroksinas [gr. thyreos – skydas + oxys – gailus, rūgštus], skydliaukės hormonas, turintis jodo; skatina organizmo medžiagų apykaitą. tiròidinis [gr. thyreoeidēs – skydo pavidalo], med. skydliaukinis, susijęs su skydliauke. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai