tinktūrà [lot. tinctura], vaistinės medžiagos ištrauka (užpilama vandeniu, spiritu arba eteriu).
|
||||
tinktūrà [lot. tinctura], vaistinės medžiagos ištrauka (užpilama vandeniu, spiritu arba eteriu). tindalizãcija [pagal D. Britanijos fiziko Dž. Tindalio (Tyndall) pavardę], sterilizavimo ir pasterizavimo būdas, pagrįstas pakartotiniu (3—4 kartus) produkto pakaitinimu tam tikroje temperatūroje kas 24 valandas. tinãmai, paukščiai Tinamiformes; gyvena Š. ir P. Amerikos v. dalyse; gerai bėgioja. timpanitas [gr. tympanon — būgnas], gyvulių (dažn. atrajotojų) liga — staigus pilvo išpūtimas nuo dujų, kurių atsiranda, per daug priėdus sultingo ir rūgstančio pašaro. timpãninǁis [ timpanas2], būgninis, pvz., ~iai organai (būgniniai vabzdžių klausos organai). timpãnas2 [gr. tympanon — būgnas]: 1. atbrailomis apribota trikampio frontono plokštuma; 2. pusapvalė arba trikampė įduba virš portalo, durų, lango. timpãnas1 [it. timpano < gr. tympanon — būgnas], mušamasis muz. instrumentas; turi varinį arba žalvarinį katilo pavidalo korpusą, iš viršaus aptemptą oda; mušamas 2 lazdelėmis, turinčiomis veltinio, odos ar medžio bumbulus. timokrãtija [gr. timē — turto cenzas + kratos — valdžia], ist. valdymo sistema, paremta turto privilegija. timokrãtas, timokratijos šalininkas. timinas, org. junginys — viena pirimidino bazių; dezoksiribonukleino rūgšties komponentas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai