tiarà [gr. turbanas]: 1. sen. Persijos ir Asirijos karalių galvos apdangalas; 2. trigubos karūnos formos pontifikalinis popiežiaus galvos apdangalas; vartota nuo XIV a. iki 1964.
|
||||
|
tiamin‖as [gr. teion – siera], vitaminas B1: bespalviai, specifinio kvapo kristalai; būtinas nervų sistemai normaliai funkcionuoti; ~o nemaža yra alaus mielėse, sėlenose, bulvėse. tèz‖is [gr. thesis – padėjimas, nuleidimas], antikinės eilėdaros pėdos silpnoji dalis, t.y. neturintys dinaminio ikto skiemenys, pvz., jambo pirmasis skiemuo, anapesto – pirmieji 2 skiemenys; pagal sen. graikų vartoseną ~io terminas vart. ir priešinga (arsio) reikšme (kirčiuotėms pėdos skiemenims nusakyti). tèzė [gr. thesis]: 1. teiginys, kuris turi būti įrodytas; 2. trumpai suformuluotas pagrindinis pranešimo, paskaitos teiginys; 3. G. Hėgelio filosofijoje – pirmasis vystymosi etapas, pirmoji triados dalis. tezaurúoti [gr. thēsauros – lobis], kaupti auksą, kaip lobį arba atsargas. tezáuras [gr. thēsauros – lobynas, vertybių saugykla], bendrasis arba kurios nors srities žodynas, nurodantis prasminius žodžių ryšius. teutònai [pagal germanų genties teutonų (lot. Teutones) pavadinimą]: 1. kryžiuočiai, Kryžiuočių ordinas; 2*. seniau vartotas bendras vokiečių pavadinimas. teùrgija [gr. theurgia < theos – dievas + eregon – darbas], magijos rūšis, atsiradusi vid. amžiais; jos esmė – tariamas dievų arba dvasių privertimas pakeisti įvykių eigą; vėliau – tikėjimas skulptūrų ir paveikslų atgaivinimu. tetròdas [↗ tetra… + ↗ (elektr)odas], keturių elektrodų elektroninė lempa. tetrilas, sprogstamoji medžiaga, vart. detonatoriuose. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 13 | 
Naujausi komentarai