tetrastilas [↗ tetra… + gr. stylos – kolona], sen. graikų šventykla su 4 kolonomis pagr. fasade.
|
||||
tetrastilas [↗ tetra… + gr. stylos – kolona], sen. graikų šventykla su 4 kolonomis pagr. fasade. tetrárchija [gr. tetrarchia – keturvaldystė], sen. Graikijos ir Romos valdymo sistema: valstybės arba provincijos dalių pasidalijimas tarp 4 bendravaldžių (tetrarchų). tetrapòdai [gr. tetrapodes], psn. keturkojai – sausumos stuburiniai gyvūnai: varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai; jiems priskiriami ir gyvūnai, antrąsyk sugrįžę gyventi į jūras arba gėluosius vandenis, pvz., ichtiozaurai, pleziozaurai, banginiai. tetraplòidas [↗ tetra… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra keturgubas chromosomų skaičius. tetrapilònas [↗ tetra… + gr. pylōn – vartai], sen. romėnų statinys su 4 įėjimais; statytas didelėse sankryžose arba forumuose. tetrãmetras [gr. tetrametron], antikinės eilėdaros metras, kurio eilutę sudaro 4 pėdos arba 4 dvipėdžiai metrai. tetralògija [gr. tetralogia]: 1. kūrinių ciklas – keturi tematiškai ir kompoziciškai susiję vieno rašytojo kūriniai (dažnai turintys ir bendrą pavadinimą), kurių kiekvienas gali būti traktuojamas ir kaip savarankiškas kūrinys; 2. sen. graikų vieno rašytojo trys tragedijos ir viena satyrinė drama, kurios kartu buvo pateikiamos konkursui. tetrakònch‖a [↗ tetra… + ↗ koncha], centriškas apskritimo arba kvadrato plano statinys su simetriškai apie centrą išdėstytomis 4 apsidomis; ~os tipo statiniai buvo paplitę V–VII a. Armėnijoje, Gruzijoje. tetragònas [gr. tetragonon], ketùrkampis. tetraedritas, sulfidų klasės mineralas Cu12Sb4S13; metalinio blizgesio, pilkas, juodas, trapus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai