tetraèdas [↗ tetra + gr. hedra – pagrindas, paviršius], taisyklingasis briaunainis, turintis 4 trikampes sienas, 6 briaunas, 4 viršūnes.
|
||||
|
tetraciklinas [↗ tetra + gr. kyklos – sritis, ratas], plataus veikimo spektro antibiotikas. tetrachòrd‖as [↗ tetra + gr. chordē – styga], garsaeilis, apimantis kvartos intervalą; 2 ~ai (apatinis ir viršutinis) sudaro gamą. tetra… [gr.], priešdėlis, reiškiantis, kad kas nors sudaryta iš 4 dalių, turi 4 požymius. tête-à-tête [sk. tetatet; pranc.], galva į galvą, t.y. vienu du, akis į akį, tarp 4 akių. tetãnusas [lot. tetanus < gr. tetanos – traukulys]: 1. stabligė; 2. ilgalaikis raumenų susitraukimas. tetãnija [gr. tetanos – sustingimas], liga, prasidedanti dėl kalcio apytakos sutrikimo organizme; jai būdingi raumenų traukulių priepuoliai. tètai [gr. thēs (kilm. thētos) – samdomasis darbininkas]: 1. nusigyvenę ir netekę ryšio su gimine ir bendruomene sen. Graikijos piliečiai; 2. žemiausioji pagal turto cenzą sen. Atėnų piliečių grupė (smulkūs žemdirbiai, samdiniai, miesto varguomenė); atsirado VI a. pr. m. e. po Solono reformų. tetà [gr. thēta], aštuntoji graikų abėcėlės raidė – Θ ϑ. testosterònas [lot. testiculus – vyriškas kiaušinėlis], žmogaus ir stuburinių gyvūnų vyriškasis lytinių liaukų hormonas; stimuliuoja lytinių organų funkcijas, antrinių lytinių požymių vystymąsi. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 12 | 
Naujausi komentarai