terminúot‖as [lot. terminatus – apribotas], trunkantis tam tikrą laiką, nustatytas tam tikram laikui, pvz., ~a paskola.
|
||||
|
terminologizãcija, virtimas terminu. terminològija [↗ terminas + ↗ …logija]: 1. mokslas, tiriantis terminus, jų atsiradimą ir funkcionavimą kalboje; kurios nors srities terminų sistemos, jų sudarymo bei funkcionavimo teorija ir praktika; 2. ↗ terminija. terminizmas [↗ terminas], šiuolaikinė nominalizmo atmaina, sąvokas laikanti tik pavadinimais. tèrmin‖is [gr. thermos – šiltas, karštas], šiluminis, susijęs su šiluma, su temperatūra, pvz., ~iai vandenys (karšti požeminiai vandenys, arba termos). terminijà, kalbos terminų visuma; kurios nors srities terminų visuma. terminãtorius [lot. terminator – atribotojas], linija, skirianti Saulės apšviestą (dieninį) ir tamsų (naktinį) planetos arba palydovo pusrutulį. teminas [lot. terminus – riba, siena]: 1. žodis arba žodžių junginys, tiksliai pažymintis tam tikrą sąvoką, vartojamą moksle, technikoje, mene; 2. silogizmo prielaidos elementas; 3. nustatytas laikas arba laiko tarpas. Tèrminas (lot. Terminus), romėnų ribų (valstybės, laukų) ir jas žyminčių ženklų dievas. terminãlin‖is [lot. terminalis < terminus – riba, galas], med. galinis, galutinis, paskutinis, pvz., ~ė arterija; ribinis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: T |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai