teratològija [teras (kilm. teratos) + ↗ …logija], mokslas apie apsigimimus.
|
||||
teratològija [teras (kilm. teratos) + ↗ …logija], mokslas apie apsigimimus. teratogenèzė [gr. teras (kilm. teratos) — pabaisa, apsigimėlis + ↗ genezė], apsigimimų atsiradimas. terasà [pranc. terrasse < lot. terra — žemė]: 1. upės slėnio šlaito arba jūros kranto pakopa; 2. natūrali arba dirbtinė šlaito aikštelė, sutvirtinta pylimu, sienele; 3. atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie namo. terãriumas [lot. terra — žemė], patalpa varliagyviams ir ropliams laikyti, veisti ir demonstruoti. terapsidai [gr. thērion — žvėris + apsis (kilm. apsidos) — lankas], žvėriaropliai — iškastiniai ropliai Therapsida, gyvenę nuo vėlyvojo permo iki vidurinės juros periodo visuose žemynuose (išskyrus Australiją). terãpija [gr. therapeia — gydymas, slaugymas], med. 1. gydymas nechirurginiais metodais; 2. mokslas apie vidaus ligas ir jų gydymą. terapèutas [gr. therapeutēs — gydytojas, slaugytojas], vidaus ligų gydytojas. teramãrai [it. terramare], II tūkstantmečio pr. m. e. Š. Italijos gimininių bendruomenių nedidelės gyvenvietės; būstai buvo statomi ant polių. terakotà [it. terra cotta — degta žemė], poringa, žemos degimo temperatūros natūralios molio spalvos keramika. tera… [gr. teras — pabaisa], kartotinio fizikos vieneto, 1012 kartų didesnio už sisteminį, pavadinimo pirmoji dalis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai