Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Teratologija

teratològija [teras (kilm. teratos) + ↗ …logija], mokslas apie apsigimimus.

Teratogenezė

teratogenèzė [gr. teras (kilm. teratos) — pabaisa, apsigimėlis + ↗ genezė], apsigimimų atsiradimas.

Terasa

terasà [pranc. terrasse < lot. terra — žemė]: 1. upės slėnio šlaito arba jūros kranto pakopa; 2. natūrali arba dirbtinė šlaito aikštelė, sutvirtinta pylimu, sienele; 3. atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie namo.

Terariumas

terãriumas [lot. terra — žemė], patalpa varliagyviams ir ropliams laikyti, veisti ir demonstruoti.

Terapsidai

terapsidai [gr. thērion — žvėris + apsis (kilm. apsidos) — lankas], žvėriaropliai — iškastiniai ropliai Therapsida, gyvenę nuo vėlyvojo permo iki vidurinės juros periodo visuose žemynuose (išskyrus Australiją).

Terapija

terãpija [gr. therapeia — gydymas, slaugymas], med. 1. gydymas nechirurginiais metodais; 2. mokslas apie vidaus ligas ir jų gydymą.

Terapeutas

terapèutas [gr. therapeutēs — gydytojas, slaugytojas], vidaus ligų gydytojas.

Teramarai

teramãrai [it. terramare], II tūkstantmečio pr. m. e. Š. Italijos gimininių bendruomenių nedidelės gyvenvietės; būstai buvo statomi ant polių.

Terakota

terakotà [it. terra cotta — degta žemė], poringa, žemos degimo temperatūros natūralios molio spalvos keramika.

Tera

tera… [gr. teras — pabaisa], kartotinio fizikos vieneto, 1012 kartų didesnio už sisteminį, pavadinimo pirmoji dalis.