tepidãriumas [lot. tepidarium < tepidus — šiltas], sen. Romoje — termos salė su šilto vandens baseinu.
|
||||
tepidãriumas [lot. tepidarium < tepidus — šiltas], sen. Romoje — termos salė su šilto vandens baseinu. teosòfija [gr. theos — dievas + sophia — išmintis], mistinė filos. doktrina, skelbianti žmogaus sielos vienovę su dievu, teigianti, kad asmenybė tobulėdama galinti tiesiogiai pažinti dievą. teorizúoti, kurti teoriją, teoriškai aiškinti. teòriškas, abstraktus, praktika neparemtas. teòrinis: 1. turintis teorijos ypatybių, jai būdingas; priklausantis teorijos sričiai; 2. teorijos aiškinamas, jos numatomas, konstruojamas. teòrija [gr. theōria — tyrimas]: 1. tikrovės reiškinių aiškinimas abstrakčia log. forma; 2. kurios nors srities tiriamąjį dalyką aiškinančių moksl. teiginių sistema. teorètikas [gr. theōrētikos — tiriantis], mokslininkas, nagrinėjantis teoriją, teorinius kurios nors srities klausimus. teoremà [gr. theōrēma — mokymas, taisyklė], teorinis teiginys, kurio teisingumas gali būti ar yra logiškai įrodytas, remiantis anksčiau nustatytais mokslo teiginiais. teorbà [it. tiorbo], XVI—XVIII a. styginis muz. instrumentas, bosinė liutnia. teòras [gr. theōros — žiūrovas], sen. Graikijoje — asmuo, atstovaujantis valstybei arba miestui per rel. šventes ir žaidynes arba įgaliotas konsultuotis su orakulu, teikti šventyklai dovanas, aukoti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai