teològija [gr. theologia < theos — dievas + ↗ …logija], rel. postulatų sistema; rel. teorija, siekianti pagrįsti rel. dogmas ir tikėjimą.
|
||||
teològija [gr. theologia < theos — dievas + ↗ …logija], rel. postulatų sistema; rel. teorija, siekianti pagrįsti rel. dogmas ir tikėjimą. teokratizmas [↗ teokratija], dvasininkų valdžia; teokratijos idėjos, principai. teokrãtija [gr. theokratia — dievų valdžia], visuomeninė santvarka, kurioje aukščiausią valdžią turi dvasininkai. teokrãtas, teokratijos šalininkas. teogònija [gr. theogonia — dievų kilmė], mitai apie dievų kilmę. teofãnija [gr. theophaneia], dieviškų būtybių apsireiškimas žmogaus, gyvulio ar kitu pavidalu, pvz., gr. mitologijoje, kai kuriose religijose. teodolitas [vok. Theodolit, pranc. théodolite < gr.], geod. prietaisas horizontaliems ir vertikaliems kampams matuoti. teodicėja [theos + gr. dikē — teisė, teisingumas]: 1. krikščioniškosios filosofijos dalis, nagrinėjanti dievo pažinimo, egzistavimo, jo savybių ir santykio su pasauliu problemas; 2. teologijos dalis, aiškinanti prieštaravimą tarp dievo visagalybės ir blogio egzistavimo pasaulyje. teocentrizmas [gr. theos — dievas + lot. centrum < gr. kentron — vidurinis taškas], rel. pažiūra, laikanti dievą aukščiausia ir vienintele vertybe, skatinanti žmogų visu gyvenimu ir veikla siekti nežemiškų tikslų; daugelio religijų, ypač monoteistinių, esminė dalis. teobrominas, alkaloidas, kurio yra kakavmedžio Theobroma cacao kolamedžio sėklose, arbatmedžio lapuose; vart. medicinoje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai