vulgarizúoti [pranc. vulgariser] ↗ vulgarinti.
|
||||
vulgarizúoti [pranc. vulgariser] ↗ vulgarinti. vulgarizmas [↗ vulgarus], šiurkštus, storžieviškas, lit. kalboje nevartojamas žodis arba posakis. vulgarizãtorius [pranc. vulgarisateur], kas suvulgarina, supaprastina, iškreipdamas esmę. vulgarizãcija [↗ vulgarinti], pernelyg paprastas (dažnai iškraipantis esmę) dalyko aiškinimas. vulgãrinti [↗ vulgarus], ką nors pernelyg paprastai aiškinti, nesuprasti dalyko sudėtingumo, esmės. vuãlis [pranc. voile]: 1. šydas, permatomas plonas tiulio tinklelis, pritvirtinamas prie moteriškos skrybėlaitės ir uždengiantis veidą; 2. plonas permatomas audinys; 3. fot. medžiagos pajuodavimas ryškinant, mažinantis atvaizdo kontrastiškumą. vronskiãnas [pagal lenkų matematiko J. Vronskio (Wroński) pavardę], determinuotas, sudarytas iš tiesinės homogeninės lygties sprendinių ir jų išvestinių. vòtumas [lot. votum – noras, valia], sprendimas, nuomonė, išreikšta balsavimu, pvz., pasitikėjimo Δ (balsavimu išreikštas parlamento pritarimas vyriausybės veiklai). vorticèlės, aplinkblakstienės infuzorijos Vorticella; gyvena gėluosiuose vandenyse ir jūrose; kūnas varpo formos, užpakalinė jo dalis ištįsusi į ilgą stiebelį, kuriuo prisitvirtina prie substrato. vorobjevitas [pagal rusų mineralogo V. Vorobjovo pavardę], mineralas, rožinė, raudona berilo atmaina; I klasės brangakmenis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai