telogènas [telos + gr. genos — gimimas], telomerizacijos reakcijos nesipolimerizuojantis chem. junginys.
|
||||
telogènas [telos + gr. genos — gimimas], telomerizacijos reakcijos nesipolimerizuojantis chem. junginys. telofãzė [gr. telos — pabaiga + ↗ fazė], mitozinio ląstelių dalijimosi IV stadija, per kurią chromosomos susiburia ląstelės poliuose, išsiveja, pailgėja, baigia formuotis 2 nauji branduoliai ir branduolėliai. telitòkija [gr. thēlys — moteriškas + tokos — palikuonis], tik moteriškų palikuonių atsiradimas per vienalytį organizmų dauginimąsi (partenogenezę); būdinga kai kuriems vabzdžiams. tèlferis [angl. telpher], el. talė, judanti vienbėgiu kabamuoju keliu. televìzorius [↗ tele… + lot. visio — regėjimas], aparatas vaizdo ir garso elektromagnetiniams signalams (televizijos programoms) priimti, sustiprinti ir vaizdui iš jų atkurti; televizijos imtuvas. televìzija [↗ tele… + lot. visio — regėjimas]: 1. judamų ir nejudamų objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio priemonėmis; 2. mokslo, technikos ir kultūros sritis, susijusi su tokiu perdavimu; 3. įstaiga, rengianti ir perduodanti judamų ir nejudamų vaizdų programas per atstumą, ir jos techn. priemonės. teletáipas [↗ tele… + angl. type — spausdinti], raidinis telegrafo aparatas, turintis panašią į rašomosios mašinėlės klaviatūrą; informaciją siunčia ir priima; priimamas pranešimas automatiškai užrašomas. telestìchas [gr. telos — galas + stichos — eilutė], eiliuotas kūrinys, kurio eilučių paskutinės raidės (skaitant nuo viršaus į apačią) sudaro žodį arba posakį. telestèzija, aiškiaregystė. teleskòpin‖is: 1. susijęs su teleskopu, pvz., Δ vaizdas; 2. optikoje — labai padidinantis, pvz., ~iai akiniai; 3. turintis ištraukiamas, išstumiamas dalis; ištraukiamas, išstumiamas, pvz., Δ velenas, ~ė antena. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai